„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2010 m. lapkričio 24 d., Nr.20 (220)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

NATO sprendimai gina ir naująsias nares

Lietuvos prezidentė Dalia
Grybauskaitė NATO šalių
vadovų susitikime bendrauja
su JAV prezidentu Baracku Obama

Praėjusį savaitgalį Lisabonoje vykęs NATO šalių vadovų susitikimas buvo itin rezultatyvus. Jis buvo tarsi atsakas į agresyvėjančią Rusijos politiką naujųjų NATO narių, konkrečiai Baltijos kraštų, atžvilgiu. JAV prezidentas Barackas Obama ir kitų NATO šalių lyderiai penktadienį susitarė sukurti priešraketinės gynybos skydą, kuris saugotų Europos žmones nuo galimų balistinių raketų atakų, taip pat pakvietė Rusiją dalyvauti šiame projekte. Sutartis įpareigoja NATO nares dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) baterijas, kurios galėtų numušti atskriejančias bet kurio ateityje galinčio atsirasti priešo raketas, o Maskva raginama prie bendro tinklo prijungti savąsias gynybos sistemas. „Pirmąkart susitarėme išvystyti priešraketinės gynybos pajėgumus, kurie būtų pakankamai stiprūs, kad apimtų visą NATO teritoriją ir gyventojus Europoje, taip pat Jungtines Valstijas“, –  sakė B. Obama.

Naujoje strateginėje koncepcijoje, kurioje NATO nusistatė prioritetus ateinančiam dešimtmečiui, nurodoma, kad Aljansas įsipareigojo „kurti pajėgumus, siekiant ginti mūsų gyventojus ir teritorijas nuo balistinių raketų atakų, kurie bus centrinis mūsų kolektyvinės gynybos elementas“. Aljansas siekia stiprinti partnerystę su šalimis ir organizacijomis visame pasaulyje, tarp jų Jungtinėmis Tautomis (JT), Europos Sąjunga (ES) ir buvusia Šaltojo karo priešininke Rusija. Dokumentą patvirtino 28 NATO šalių lyderiai. Pabrėžus, kad NATO nekelia grėsmės Rusijai, deklaracija teigia: „Mes norime tikro NATO ir Rusijos strateginio bendradarbiavimo, ir mes veiksime atitinkamai, laukdami, kad Rusija atsakytų tuo pačiu“. Ir nurodoma, kad „aktyviai siekiame bendradarbiauti priešraketinės gynybos srityje su Rusija ir kitais euroatlantiniais partneriais“. Kartą per dešimtmetį priimtoje naujoje misijos deklaracijoje, kurios „strateginė koncepcija“ pakeitė ankstesnę, parašytą 1999 metais, NATO lyderiai iš naujo patvirtina esminius 61 metus gyvuojančio aljanso principus, numato transformacijas, siekiant būti pasiruošusiems atremti šiuolaikinius pavojus, taip pat ragina stiprinti partnerystę. Dokumentas „iš naujo patvirtina mūsų šalių įsipareigojimą ginti vienai kitą nuo atakų, taip pat nuo naujų grėsmių mūsų piliečių saugumui“. Naujoji koncepcija „įpareigoja NATO siekti kurti sąlygas pasauliui be branduolinių ginklų – tačiau patvirtina, kad kol tokių ginklų pasaulyje esama, NATO išliks branduoliniu aljansu“. Terorizmas dokumente įvardijamas kaip „tiesioginė grėsmė NATO šalių piliečių saugumui, tarptautiniam stabilumui ir, vertinant plačiau, klestėjimui“. Ekstremistų grupuotės toliau plinta į aljansui strategiškai svarbias erdves ir jų viduje. NATO pasižadėjo stiprinti pajėgumus, siekiant apsiginti nuo kibernetinių atakų, kurios „tampa dažnesnės, labiau organizuotos ir sukeliančios vis didesnę žalą“, taip pat galinčios „pasiekti lygį, kuris sukels grėsmę nacionaliniam ir euroatlantiniam klestėjimui, saugumui ir stabilumui“.

„Pamokos, išmoktos per NATO operacijas, ypač Afganistane ir Vakarų Balkanuose, aiškiai rodo, kad veiksmingam krizių sprendimui reikalingas visapusis politinis, civilinis ir karinis požiūris.“

Tačiau galimas Rusijos bendradarbiavimas su NATO vis dėlto telieka tik pasiūlymu. Palankiai įvertinęs NATO pasiūlymą, D. Medvedevas dar nepriėmė istorinio NATO kvietimo prisidėti prie raketinio skydo, kuris saugotų Europą nuo Irano atakų. Rusijos prezidentas tik sutiko įtraukti techninius specialistus į plėtros planus, bet nedeklaravo įsipareigojimo, jei skydas imtų veikti, ir perspėjo, kad Rusija gali nuspręsti neprisidėti prie šių JAV vadovaujamų pastangų, jei nesijaus lygiaverte partnere. „Mūsų dalyvavimas turi būti visapusis keitimasis informacija arba mes iš viso nedalyvausime“, – sakė jis žurnalistams po NATO vadovo A. F. Rasmusseno pareiškimo. B. Obama šeštadienį gyrė šį dvipusį Rusijos sprendimą ir sakė, kad jis praeities įtampos šaltinį paverčia potencialaus bendradarbiavimo kovojant su bendra grėsme šaltiniu, ir pridūrė, kad susitarimas dėl PRG rodo, kad jo administracijos vykdoma santykių su Rusija „perkrovimo“ politika yra sėkminga. B. Obama sakė, kad šia raketine sistema reaguojama į mūsų laikų grėsmes ir kad ji rodo mūsų ryžtą ginti savo piliečius nuo balistinių raketų grėsmės. Prezidentas tiesiogiai Irano nepaminėjo – jis atsižvelgė į NATO narės Turkijos, kuri grasino blokuoti susitarimą, jei bus išskirta jos kaimynė, norą. Pagal susitarimą jau dabar Europai planuojama ribota JAV raketų gaudytuvų ir radiolokatorių sistema, apimanti gaudytuvus Rumunijoje bei Lenkijoje ir galimus radiolokatorius Turkijoje, kad būtų susieta su išplėstu pačios Europos raketinės gynybos skydu. Taip būtų sukurta plataus masto sistema, sauganti visas NATO šalis nuo vidutinio nuotolio raketų atakų.

B. Obama įsitikinęs, kad „naujoji START (Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis) sustiprins mūsų aljansą ir Europos saugumą“. Pagal naująją START, kurią D. Medvedevas ir B. Obama pasirašė balandį, abi šalys įsipareigojo panaudojimui parengtų branduolinių kovinių galvučių skaičių apriboti iki 1 550. Šis skaičius yra apie 30 proc. mažesnis nei numatytas ankstesnėje START, pasirašytoje 2002 metais.

Rusija iki šiol įnirtingai kritikavo ankstesnius JAV priešraketinės gynybos planus, laikydama juos tiesiogine grėsme savo branduoliniam arsenalui. Maskva reikalavo, kad anksčiau Vašingtono siūlytų PRG planų būtų atsisakyta. Tokios NATO ir Kremliaus vadovo derybos vyko pirmą kartą nuo Rusijos ir Gruzijos karo 2008 metais. NATO vadovai galvoja, kad bendradarbiavimas su Rusija yra būtinas. „Pirmą kartą istorijoje NATO šalys ir Rusija bendradarbiaus, kad apsigintų. Rusija neabejoja, kad sistema negali būti nukreipta prieš ją“, – sakė NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas. Pakviesdamas Rusiją jungtis, aljansas mėgino išsklaidyti Rusijos įtarimus dėl NATO Europos priešraketinės gynybos planų. NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas išreiškė viltį, kad Rusija ir Aljansas pradės bendrą tyrimą, kaip Maskva galėtų prisidėti prie PRG sistemos. Jeigu šios viltys pasiteisintų, toks žingsnis bylotų apie aiškiai sušvelnėjusią Maskvos poziciją. A. F. Rasmussenas perspėjo, kad bet koks delsimas ratifikuoti šią sutartį būtų kenksmingas Europos saugumui. NATO vadovas detalių nepateikė, tačiau, pareigūnų teigimu, Maskva sutiko rusiškais geležinkeliais leisti ne tik įvežti, bet ir išvežti iš Afganistano ne mirtinai pavojingus reikmenis. Taip pat pirmą kartą leista pervežti šarvuotas transporto priemones. Rusija taip pat didins indėlį kovojant su narkotikų problema Afganistane.

Pasibaigus NATO viršūnių susitikimui, vyko NATO tarybos ir Rusijos aukščiausio lygio posėdis. Rusija sutiko bendradarbiauti su NATO kuriant Europos priešraketinės gynybos skydą. Tai pirmasis po 2008-ųjų Gruzijos karo NATO ir Rusijos tarybos susitikimas. NATO generalinis sekretorius, pradėdamas posėdį, aljanso ir Rusijos saugumą pavadino nedalomu. Bene svarbiausia susitikimo tema – bendradarbiavimas kuriant Europos priešraketinės gynybos sistemą. Susitikime pabrėžta – Rusija ir NATO viena kitai nekelia grėsmės. D. Medvedevas po susitikimo pareiškė, jog sunkus įtemptų santykių periodas baigėsi. „Mes konstatavome, kad atšalimo ir pretenzijų laikotarpis baigėsi. Mes optimistiškai žvelgiame į ateitį ir stengiamės plėtoti Rusijos ir NATO santykius visomis kryptimis“, – sakė D. Medvedevas spaudos konferencijoje. Priimtoje deklaracijoje teigiama, kad bus siekiama plėtoti strateginę partnerystę. „Kova su terorizmu, nusikaltimai, susiję su narkotikais, piratavimo, masinio naikinimo ginklų platinimo problemos – dėl šių temų tarp mūsų beveik nėra nuomonių skirtumų, – pridūrė jis. – Tai nereiškia, kad dėl visko sutariame. Turbūt didžiausias skirtumas – kaip vertiname tai, kas įvyko 2008-ųjų rugpjūtį ir požiūris į geopolitinius pokyčius, tai yra dviejų naujų valstybių, Pietų Osetijos ir Abchazijos, atsiradimą. Bet mes nusprendėme, kad ši tema neturėtų tapti nesantaikos akmeniu“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.  D. Medvedevas mano, kad Rusija negali įeiti į NATO: „Šiuo metu aš nematau situacijos, kad Rusija galėtų prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso. Ir jeigu jis pasikeis tiek, kad iškils klausimas dėl mūsų glaudesnio bendradarbiavimo su juo, aš manau, čia negali būti jokių uždarų temų.“ D. Medvedevas konstatavo, kad šiuo metu Rusijos ir NATO santykiai tapo artimesni, skaidresni ir labiau nuspėjami.

Per NATO viršūnių susitikimą Lietuvos, Latvijos, Danijos, Vengrijos, Norvegijos ir Bulgarijos užsienio reikalų ministrai, netikėtai pasirodę trumpoje spaudos konferencijoje NATO viršūnių susitikime Lisabonoje, žurnalistams sakė, kad jei ši sutartis nebus ratifikuota, Europos saugumui iškils pavojus. Jie paragino JAV įstatymų leidėjus greitu laiku ratifikuoti naująją sutartį dėl branduolinių ginklų START.

B. Obamos dvišalė vadinamoji perkrovimo politika, kalbant apie santykius su Rusija, stringa. B. Obamą prieš Jungtinių Valstijų Senatą remia ir sąjungininkai Europoje. Anot NATO generalinio sekretoriaus, tai, kad Senatas neratifikuoja atnaujintos strateginių ginklų mažinimo sutarties, kelia grėsmę Europos saugumui. JAV prezidentas dar kartą paragino skubiai ratifikuoti naują Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį su Rusija. „Neratifikavus sutarties šiemet, Jungtinės Valstijos negalės pasiųsti savo inspektorių ir neturės galimybės tikrinti Rusijos branduolinės veiklos, – sakoma savaitiniame prezidento kreipimesi per radiją. – Neratifikuodami keliame pavojų koalicijai, kurią sukūrėme Iranui spausti, taip pat tranzito keliui per Rusiją, kurį naudojame savo kariams Afganistane aprūpinti.“

Neratifikavus naujosios sutarties kiltų pavojus Amerikos nacionaliniam saugumui, mažiau žinotume apie Rusijos branduolinius ginklus, taip pat tai pakenktų mūsų lyderystei pasaulyje, kalbėjo B. Obama. Be to, pasaulyje sustiprėtų nuomonė, kad B. Obamos politinės pozicijos smarkiai susilpnėjo po kadencijos vidurio rinkimų, po kurių kilo abejonių, ar prezidentas gebėtų priimti svarbius įstatymus. JAV respublikonai sako norintys garantijų, kad Amerikos branduolinis arsenalas bus modernizuotas ir kad naujoji sutartis netaps kliūtimi Vašingtono pastangoms plėsti priešraketinės gynybos skydą. Tačiau kai kurie respublikonai neoficialiai pripažino nenorintys padovanoti B. Obamai svarbios diplomatinės pergalės prieš artėjančius prezidento rinkimus. Naująjį dokumentą ratifikuoti taptų dar sunkiau nuo ateinančio sausio, kai pradės dirbti naujos sudėties Kongresas, kuriame demokratų pozicijos labai susilpnėjo po lapkričio 2 dieną vykusių kadencijos vidurio rinkimų. Naująją START taip pat dar turi ratifikuoti Rusijos Valstybės Dūma.

NATO lyderiai šeštadienį taip pat patvirtino planą, pagal kurį kitais metais bus pradėtas karinių reikalų perdavimas Afganistano pajėgoms ir tikimasi jį užbaigti iki 2014 metų.

Palankioms NATO vadovų intencijoms Rusijos atžvilgiu nepritaria europarlamentaras Vytautas Landsbergis. „Naujosios grėsmės ir iššūkiai, deja, nepanaikina senųjų“, – sakė europarlamentaras. Jis perspėjo, kad būtų klaida „pataikauti“ Rusijai pareiškiant, kad ji „nėra priešas“, net jei Maskva toliau elgiasi su NATO narėmis kaip su priešėmis. „Rusijos vadovybė nori tokios pozicijos, kurią turint Europos šalys negalėtų priimti sprendimų dėl saugumo be Rusijos. Tai reikštų, kad NATO negalėtų plėstis ir viena pati apibrėžti savo grėsmių. Tai lyg vištų derybos su lapėmis, kadangi Rusija nori gauti viską, ko užsigeidžia, pati nieko nedarydama“, – kalbėjo V. Landsbergis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija