„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2010 m. gruodžio 22 d., Nr.22 (222)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Lenkų politikai „susirūpinę“

Lenkijos Seimo užsienio reikalų ir Ryšių su lenkais užsienyje komitetai penktadienį pareiškė susirūpinimą dėl Lietuvos planų taisyti švietimo įstatymus. Pataisos esą kelia grėsmę, jog padėtis tautinių mažumų mokyklose, taip pat ir lenkiškose, pablogės. Abiejų Lenkijos parlamento komitetų nariai žurnalistams sakė, kad siūlomos pataisos „žymiai pablogintų lenkų padėtį Lietuvoje“. Jie teigė, kad naujasis įstatymas prieštarauja Europoje plačiai taikomam principui, jog įgytos teisės nėra panaikinamos.

Taip pat sužinota, kad praėjusią savaitę Lietuva gavo iš Lenkijos notą dėl siūlomų permainų švietimo srityje, bet jos rimtai nevertina ir siūlo nepolitizuoti tautinių mažumų klausimų. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos nota dėl Švietimo įstatymo pataisų svarstymo Seime Lietuvos ambasadai Varšuvoje įteikta trečiadienį. „Kadangi notoje yra tik pasvarstymai apie neegzistuojančias problemas ir apie tai, kas būtų, jeigu būtų, jos rimtai nevertiname, ir į ją atsakinėjama nebus“, – sakė aukšto rango pareigūnas. Pasak pareigūno, Lietuva laikosi pozicijos, kad įvairūs dvišaliai klausimai, tarp jų ir tautinių mažumų, turi būti nepolitizuojami, o sprendžiami ministrų bei specialistų lygiu.

Lenkija ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atstovai kritikuoja siūlomas įstatymo pataisas, kuriomis būtų plečiamas dėstymas lietuvių kalba lenkiškose mokyklose ir nuostatas, kurios teiktų pirmenybę lietuviškoms mokykloms. Šio įstatymo priėmimas buvo numatytas ketvirtadienį, bet atidėtas. Lietuvos pareigūnai tvirtina, kad lenkų kilmės jaunuoliams Lietuvoje sudarytos išskirtinai geros sąlygos mokytis lenkų kalba, ir tai gali trukdyti jiems gerai mokėti valstybinę kalbą.

Lietuvos Seime ruošiantis priimti naują Švietimo įstatymą, kuriuo ketinama įtvirtinti privalomą skaičių dalykų, kurie tautinių mažumų mokyklose turės būti dėstomi lietuvių kalba, Lietuvos lenkai praėjusią savaitę prie Prezidentūros surengė mitingą – į jį susirinko apie 500 žmonių, kaltinančių Lietuvos valdžią priverstine asimiliacija. Protestuotojams pasipiktinimą kelia ir ketinimai nuo 2012 metų suvienodinti valstybinės, tai yra lietuvių, kalbos egzaminą tiek tautinių mažumų, tiek lietuviškų mokyklų mokiniams.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį viešėdama Trakuose teigė, kad Lietuvos lenkams turi būti garantuojamos tokios pat teisės į mokslą, kokios garantuojamos tautinėms mažumoms kaimyninėje Lenkijoje. „Jeigu Lenkijoje Lietuvos mažumos gali laikyti (egzaminus) ar turėti vienokią situaciją, mes turėtume tai garantuoti ir lenkų mažumai Lietuvoje. Jokių diskriminacinių pasiūlymų mėginsiu nepraleisti, bet atitikmuo tarp Lietuvos mažumos Lenkijoje ir lenkų Lietuvoje turėtų būti“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė. Ji teigė, jog tokios diskusijos  Seime paaštrėja siūlant įvairias įstatymų pataisas švietimo srityje, tačiau pažymėjo, kad „tos pataisos dar tik diskusijų lygmenyje, jos nėra priimtos”.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija