Kas sieja „Chevron“ ir Rusiją?

JAV energetikos kompanija „Chevron“ iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso Vakarų Lietuvoje pasitraukė spalio pradžioje. Kaip tik tada Rusija buvo pradėjusi riboti lietuviškų pieno produktų įvežimą, pridarydama didelių nuostolių Lietuvos verslui ir demonstruodama savo galią bei ekonominę įtaką. Kai „Chevron“ kompanija pranešė besitraukianti iš Lietuvos, daug kas svarbiausia jos pasitraukimo priežastimi vadino Vyriausybės neryžtingumą ir valdančiųjų nuolat kuriamus įvairius trukdžius amerikiečiams pradėti skalūnų žvalgybą. Tačiau milžiniškos „Chevron“ investicijų Rusijoje apimtys verčia susimąstyti ir apie kitokį amerikiečių pasitraukimo iš Lietuvos scenarijų. Juk galima manyti, kad Vakarų bendrovės priverstos pasirinkti tarp didelių projektų ir didelės rinkos Rusijoje arba mažos rinkos tokioje šalyje, kaip Lietuva. Kompanija „Chevron“ iki 2016 metų planuoja įgyvendinti 5,4 milijardų dolerių vertės energetinį projektą Rusijoje, o savo partnerių sąraše vardija tokias įmones kaip „Gazprom Neft“, „Rosneft“ bei LUKOIL. Tokia partnerystė galėjo turėti įtakos „Chevron“ pasitraukimui iš skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje projekto. Anot politologo Nerijaus Maliukevičiaus, jo nenustebintų, jei Rusija pasikalbėjo su „Chevron“ dėl tokio žingsnio, kur vakarietiškų bendrovių planai kertasi su „Gazprom“ strategija. Rusija tokias įmones moka paspausti per esamus arba būsimus projektus.

© 2013 „XXI amžius“