Karas vyksta kitais metodais

Daiva Červokienė

Paskutinėje šio Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje Strasbūre balandį tarp svarbiausių nagrinėtų klausimų – pareiškimai dėl Pirmojo pasaulinio karo 100-ųjų metinių, Rusijos spaudimo Rytų partnerystės šalims, ypač Rytų Ukrainos destabilizavimo. Jau pradėdamas šią sesiją EP pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz) išreiškė tvirtą Europos Parlamento paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui ir pakvietęs tylos minute pagerbti Ruandos genocido, įvykusio prieš 20 metų, aukų atminimą, kuomet net 800 tūkst. gyvybių pareikalavę įvykiai tuo metu nesulaukė tinkamos tarptautinės visuomenės reakcijos.

Pirmojo pasaulinio karo pamokos

Šiemet minimos vieno iš kruviniausių konfliktų žmonijos istorijoje, Pirmojo pasaulinio karo, pradžios 100-osios metinės. Europos Parlamento frakcijų pirmininkai kartu su Europos Komisijos (EK) pirmininku Žozė Manueliu Barosu (Jose Manuel Barroso) ir šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujančia Graikija aptarė Pirmojo pasaulinio karo pamokas, svarbias Europos ateičiai. EP pirmininkas M. Šulcas akcentavo, kad šiomis dienomis ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimui.

ES Tarybai pirmininkaujančios Graikijos užsienio reikalų ministras Evangelos Venizelos pastebėjo, kad minint šią sukaktį Europai vėl tenka susidurti su situacijomis, kai išbandoma jos vieta tarptautinės politikos arenoje – nuo Sirijos iki Libijos ir nuo Irano iki Ukrainos. Ž. Manuelis Barosas kalbėjo apie dabartinę krizę ES pašonėje rytuose, išskirdamas du požiūrius. Vienas jų – modernios, atviros ir demokratinės Europos koncepcija. Kitas atstovauja Europai, kuri tebemąsto ir veikia vadovaudamasi galios, įtakos sferų, diktato, nepasitikėjimo kategorijomis bei „skaldyk ir valdyk“ logika.

Europos Parlamento nariai priminė, kad karą sukėlė „savanaudiškas nacionalizmas“, ir ragino didinti integraciją, plėtoti bendrą politiką, įspėdami, kad, jei Europa pasiduos populizmui ir euroskepticizmui, risimės atgal į praeitį. Pastebėta, kad Europoje galvas kelia judėjimai ir partijos, mintantys neapykanta ir ksenofobija, nacionalizmas gali kainuoti taiką, saugumą, gerovę ir tarptautinę įtaką. Pažymėta, kad kadaise karas buvo vienintelis Europos integracijos argumentas, tačiau raginta žvelgti ne į praeitį, bet į ateitį, aiškinant, kad Europos integracija – priemonė kurti geresnę ateitį. Akcentuota, kad ne visos šalys išmoko Pirmojo pasaulinio karo pamokas, kai kurios vis dar remiasi grasinimais, karine jėga ir ragino siųsti žinią, jog ES niekad nepalaikys karo, o taika negali būti laikoma duotybe.

Žvilgsnių paletė

Daugiausia dėmesio paskutinėje EP plenarinėje sesijoje buvo skirta Rusijos spaudimui Rytų partnerystės šalims, ypač Rytų Ukrainos destabilizavimui. Diskusijoje šiuo klausimu pasisakę parlamentarai išreiškė susirūpinimą dėl sparčiai blogėjančios padėties ir kraujo praliejimo Rytų ir Pietų Ukrainoje, bandymų ją „parklupdyti“. Europos Parlamente buvo minčių apie pavojų Europos saugumui, Ukrainos teisę gintis ir būtinybę stiprinti ES paramą jai, įvairių nuomonių apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino gebėjimą „tampyti vadeles“, pažeidinėjant kitų šalių piliečių teises. Ypač daug kalbėjusiųjų akcentavo, kad Ukraina turėtų būti remiama, o Rusijai taikomos įvairios sankcijos. Pastebėta, kad ES santykiuose su Ukraina buvo nemažai klaidų, suabejota kai kurių ES veiksmų teisėtumu, EP siekiais sukurti Europos supervalstybę. Skambėjo ir retorinių raginimų atsakyti į klausimą, ar Europa nori taikos ar karo. Jei nori karo, turi jam rengtis, jei nori taikos, taip pat turi rengtis... karui. Jį galima kariauti ir ekonominėmis priemonėmis, svarbu aiškiai numatyti ginklo efektyvumą. Neįstengiant priešo įveikti, galima derėtis. Visi karai buvo baigti taikos sutartimis ar konferencijomis, tik šaltasis karas pasibaigė be taikos sutarties – ne viskas yra aišku ir nuspręsta.

Ir lietuvių pozicija

Šiuo klausimu sesijoje kalbėjo ir du Lietuvos atstovai. Europarlamentaras Rolandas Paksas akcentavo, kad Europos Sąjunga vėluoja spręsti Ukrainos klausimus: pavėlavo dėl jos stojimo į ES ir spręsti Krymo situaciją.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis paskutinėje savo kalboje Parlamente (daugiau į EP jis nekandidatuoja), ragino nepasiduoti Rusijai, siekti moralinio atgimimo ir valios bei išminties gynimo. „Gražieji Europos demokratijos ir savanoriškos vienybės statybos laikai baigiasi. Gretimuose Rytuose vėl atsivėrė kruvino priešiškumo laikai. Pasiklausykite, europiečiai, ką Kremlius jums sako savo veiksmais. Nešdinkis, Sąjunga, su savo vaikiškomis „vertybėmis“, jei stokoji valios ir išminties jas ginti. Pagrindinė, jei dar ne vienintelė, vertybė ir dorybė, kuri lieka ir grįžta, yra kariški raumenys ir jėga; vienintelė tarptautinė teisė, kuri dar galioja ir tebėra verta antieuropinės Rusijos dėmesio, yra force majeur – neįveikiama galia. Prieš kurį laiką gavome aiškų signalą, kai Rusijos vadovas nacionaliniame televizijos forume atsakinėjo į klausimus. Ir štai ko paklausė nedidelis berniukas: „Pone prezidente, mūsų klasėje du berniukai nuolat mušasi. Kuris jų dėl to kaltas?“ Prezidentas atsakė jam, bet taip pat Jums, ponios ir ponai: „Kaltas yra tas, kurį primušė“. Išgirdote? Gal dabar jį lengviau suprasti? Ukraina primušta, pirmiausiai Kryme, tad Ukraina kalta. Rytoj, jei mūsų Rytuose kils didelis karas, kai kurie jūsų smerks Ukrainą. Bet mes, Europa, irgi esame primušti. Mes rėmėme Ukrainą, kuri veržėsi į Europą, ir tuo erzinome atgimusio Rusijos fašizmo pabaisą, todėl esame kalti ir turėtume nusodinti. Kodėl mes taip „provokuojamai“ ir neatsakingai elgėmės Rusijos atžvilgiu dėl tos nelemtos Rytų Partnerystės, nė neatsiklausę Didžiojo magistro?

Aš kviečiu Jus, buvusieji mano kolegos, kadangi daugelis tęs tarnybą šiuose rūmuose, nekartoti Rusijos formulių įsiteikiant blogiui, nes tuo keliu slinksite į vergiją. Europos demokratinės šalys ir jų Sąjunga turi pabusti ir siekti moralinio atgimimo“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Rezoliucijos mintys

„Europos Parlamentas išreiškia savo visapusišką paramą Ukrainos vyriausybei ir solidarumą su ja, siekia atkurti jos teisėtą valdžią šiuo metu svetimos jėgos okupuotuose miestuose“, – teigiama rezoliucijoje. Europarlamentarų įsitikinimu, Rusijos elgesys Ukrainoje pažeidžia tarptautinės teisės principus ir „kelia grėsmę pokarinei tvarkai Europoje“. EP „tvirtai remia Ukrainos ir visų Rytų partnerystės šalių suverenumą, teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę“, „Rusijos agresijos aktus vertina kaip sunkų tarptautinės teisės ir šios šalies tarptautinių įsipareigojimų pažeidimą, kuo griežčiausiai smerkia destabilizavimo ir provokacijų eskalaciją Rytų ir Pietų Ukrainoje“, „primygtinai ragina Rusiją nedelsiant atitraukti savo pajėgas, teikiančias paramą smurtaujantiems separatistams ir ginkluotoms kovotojų grupuotėms, ir nepritaria neteisėtų referendumų, panašių į Krymo, rengimui“, – sakoma rezoliucijoje, kuriai pritarė 473 EP narai, nepritarė 49, o susilaikė 85.

„Rusijos tvirtinimas, jog ji turi teisę naudoti visas priemones siekdama apsaugoti rusų mažumas trečiosiose šalyse (...), neatitinka tarptautinės teisės nuostatų, pažeidžia pagrindinius tarptautinės elgsenos XXI amžiaus principus, kelia grėsmę pokarinei tvarkai Europoje“, – pažymi Europos Parlamentas, akcentuodamas, kad Ukrainos vyriausybė turi visišką teisę naudoti visas reikiamas priemones siekdama atkurti valdžią okupuotuose miestuose. EP įspėja Rusiją nenaudoti Ukrainos teisėtų veiksmų ginant savo teritorinį vientisumą kaip preteksto pradėti plataus masto karinę invaziją. ES raginama primygtinai remti Ukrainą tarptautinėse institucijose, jei ši nuspręstų iškelti bylą Rusijai dėl jos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimo, o ES valstybes nares skatina reikšti vieningą poziciją. Europarlamentarai ragina būti pasirengus nedelsiant taikyti Rusijai ekonomines sankcijas, imtis priemonių prieš Rusijos bendroves ir jų dukterines įmones, visų pirma energetikos sektoriuje, bei Rusijos investicijų ir turto ES atžvilgiu, persvarstyti visus ES susitarimus su Rusija, nedelsiant taikyti ginklų ir dvejopo naudojimo technologijų embargą šiai šaliai. Dokumente pabrėžiama, kad sprendimus dėl Ukrainos ateities gali demokratiškai priimti tik patys šalies piliečiai, smerkiamas bet koks išorės spaudimas, siekis atidėti gegužės 25 dieną numatytus Ukrainos prezidento rinkimus, palankiai vertinama idėja surengti referendumą dėl būsimo Ukrainos statuso ir teritorinės sandaros, kaip pasiūlė laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas. Raginama išplėsti ESBO stebėsenos misiją, skirtą rinkti informaciją apie netipiškus karinius veiksmus, provokacijas ir žmogaus teisių padėtį Ukrainoje. Tarptautiniai stebėtojai patvirtino, kad pastaruoju metu nebuvo jokių pranešimų apie Ukrainoje vykdomus išpuolius, bauginimus ar diskriminaciją prieš Rusijos piliečius, etninius rusus ar kitas mažumas.

Kiti kovos metodai

Kokios Pirmojo pasaulinio karo ir padėties Ukrainoje pamokos? V. Landsbergis akcentavo, kad svarbu ne karo pradžia, o pabaiga. Po Pirmojo pasaulinio karo visos trys imperijos tarsi sugriuvo, bet ne visai. Rusija stengėsi išlaikyti savo imperinę apimtį ir ambicijas, apsiginklavo komunizmo utopija užkariauti visą pasaulį. O Vokietija puoselėjo revanšizmą, kaip neteisingai nuskriausta, ir pradėjo „duoti į dantis“, neva atsiiminėti savo žemes. Demokratinės šalys atidavinėjo, kad laimėtų laiko, išvengtų karo, kol jis tapo neišvengiamas.

„Faktiškai Pirmasis pasaulinis karas peraugo į Antrąjį. Galima sakyti, kad visą laiką vyksta pasaulinis karas, tik su pertraukomis, kurios yra panaudojamos persiginklavimui, persigrupavimui ir sąskaitų suvedimui iš naujo. Ir po Antrojo pasaulinio karo liko dviprasmiška pasaulio struktūra, viena iš totalitarinių imperijų liko nepralaimėjusi, ji tikisi pabaigti darbą. Ir taip pasaulis po truputį keičiasi, bet visą laiką virš galvos kabo karo tęsinys – Trečiasis pasaulinis. Jis ir vyksta. Tai – tas šaltasis karas ir kolonijiniai karai, kurių tikslas – patraukti buvusias kolonijas į Rusijos pusę. Karas vyksta kitomis priemonėmis ir metodais taip, kaip dabar. Jis kitoks, ir kai kurie vakariečiai bijo tai pavadinti karu. Nėra fronto, nevažiuoja tankai, tik specialiai treniruotų diversantų grupės užima vis svarbius taškus ir daro destrukciją, griauna tvarką“, – svarstė V. Landsbergis. Ar ES turi viziją, kaip neprarasti Ukrainos? Europarlamentaras mano, kad ES nenorėtų atiduoti Ukrainos, bet ką pasiryžusi vardan to padaryti? Pasak politiko, Rusija dabar atsistojo į vieną gretą su Iranu, Šiaurės Korėja, chuliganiškomis valstybėmis. Daug žmonių atrodo apkvaitę nuo „užkariavimo“ sėkmės, jų dėmesys sukoncentruotas ne į tai, ką reikia sutvarkyti šalyje, bet kaip atsiimti kažkada valdytas žemes. Net jeigu ten žmonės geriau gyvena, pavydas skatina jas sugriauti.

„Nusikaltėlių pasaulis turi savo įstatymus, kuriuos norėtų primesti ir normaliai visuomenei – panašūs dalykai vyksta tarptautinėje politikoje“, – apgailestavo V. Landsbergis.

Labai ryškiai EP diskusijose skambėjo į rezoliuciją nepatekusi mintis, kad naujos kadencijos parlamentui ne kartą teks grįžti prie Ukrainos ir Rusijos klausimų. O naujasis Europos Parlamentas rinksis jau liepos mėnesį.

© 2014 „XXI amžius“