„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2014 m. lapkričio 28 d., Nr. 10 (275)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Apdovanojo Lietuvos nepamiršusius mokslininkus

Lapkričio 4-osios vakarą Švietimo ir mokslo ministerijoje jau aštuntą kartą už mokslinius pasiekimus bei bendradarbiavimą su Lietuva apdovanoti keturi užsienyje gyvenantys lietuviai.

Mokslo premijas gavo Latvijoje gyvenanti kalbininkė Laimutė Balodė, istorikė Katažyna Korženiovska Volek (Katarzyna Korzeniewska-Wolek) iš Lenkijos, inžinierius Algirdas Marchertas ir biologas Ramūnas Stepanauskas iš JAV. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.

„Dėkojame Jums už darbus, kad būdami už Lietuvos ribų garsinate jos vardą ir palaikote ryšius su savo šaknimis, kad mūsų jaunimas gali į Jus atsiremti ir su Jumis bendradarbiauti“, – sveikindamas užsienio lietuvių mokslo premijos laureatus sakė švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Bigelovo okeanografijos laboratorijoje dirbantis biologas Ramūnas Stepanauskas – vienas pagrindinių vienos ląstelės genomikos specialistų pasaulyje. Ekologijos mokslų daktaras aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių mokslininkus jungiančios asociacijos „Futura Scientia”, siekiančios tarptautinio Lietuvos mokslo konkurencingumo, veikloje, rūpinasi jaunaisiais Lietuvos tyrėjais, sudarydamas jiems tarptautinių stažuočių galimybes. Laureatas džiaugėsi, jog Švietimo ir mokslo ministerija nori palaikyti ryšį su užsienyje gyvenančiais mokslininkais, ir teigė, jog gavo apdovanojimą pačiu laiku, mat, netrukus ši premija taps atgyvena, nes vis daugiau jaunų žmonių studijuoja užsienyje, ir šis apdovanojimas nebeteks prasmės. Mokslininkas linkėjo, kad svetur moksline veikla užsiimantys rastų kelius grįžti į Lietuvą ir tokie atvejai nebebūtų išimtiniai.

Šiaurės Ilinojaus universiteto profesorius emeritas Algirdas H. Marchertas branduolinių reaktorių saugumo klausimais konsultavo Nacionalinę Argonne laboratoriją JAV ir Shimizu korporaciją kaip Lietuvos energetikos instituto konsultantas, modeliavo Ignalinos reaktoriaus konstrukcijų saugumą. Jis prisideda ir prie Lietuvos istorijos populiarinimo. Su kolega Vytautu J. Černiumi ėmėsi organizuoti istoriko Broniaus Makausko knygos „Lietuvos istorija“ leidimą anglų kalba su priedu, kuriame – žmonių atsiminimai apie laikotarpį nuo sovietmečio pradžios iki Nepriklausomybės. Prof. A. Marchertas sakė premiją skirsiąs šios knygos leidybai JAV bei persiuntimui į Lietuvą.

Kalbininkė Laimutė Balodė dėsto lituanistiką Latvijos ir Helsinkio universitetuose. Ji laikoma viena geriausių baltų tikrinių vardų specialistų pasaulio mastu. Filologijos daktarė nuolat rūpinasi ir sėkmingai dirba, kad suartėtų akademinės ir etninės Baltijos regiono bendruomenės. Daugiau kaip 250 publikacijų paskelbusi mokslininkė, dėstanti baltistiką daugiau nei 30 metų, dėkojo Lietuvai, kad jos neužmiršo, nors gyvena užsienyje jau daugiau kaip 40 metų. Kalbos profesorę lydėjo nuo pat vaikystės Sibire, kur augo lietuvio ir latvės šeimoje. Be dviejų gimtųjų kalbų, teko kalbėti ir rusiškai, nes tokia buvo jos gyvenamoji aplinka, vaikystėje mokėjo net ir buriatiškai, nes bičiuliavosi su mergaitėmis iš Buriatijos. Antrame klasikinės filologijos kurse išvyko į Rygą, apsigynė disertaciją ir liko dirbti. Su kolegomis Latvijos universitete įkūrė Lituanistikos centrą, veikiantį jau daugiau nei 10 metų, sudarė lietuvių–latvių kalbų žodyną. Viena geriausių baltų tikrinių vardų specialisčių pasaulyje laikoma moteris šiuo metu gyvena tarp Rygos ir Helsinkio.

Baltstogės universiteto docentė K. Korženiovska – Volek įkūrė Lietuvos studijų centrą Krokuvos Jogailaičių universitete. Sociologijos daktarė ne tik pati aktyviai dalyvauja šiuolaikinės Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimuose, bet ir yra į juos įtraukusi daug lenkų mokslininkų ir studentų, jos pastangomis vyksta Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų mainai. Renginio metu ji kalbėjo ne apie savo darbus, o apie tai, kas dar nepadaryta.

Iš viso mokslo premijoms užsienio lietuviai šiemet pateikė 18 kandidatūrų. Kaip ir anksčiau, daugiausiai kandidatų paraiškų – šiemet devynių – sulaukta iš JAV, po dvi paraiškas gauta iš Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos, po vieną kandidatą pasiūlė Latvija, Šveicarija ir Venesuela. Kandidatų paraiškas vertino Lietuvos mokslų akademijos ekspertai, laimėtojus atrinko komisija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV lietuvių bendruomenės, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslo tarybos, Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų. Švietimo ir mokslo ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria jau aštunti metai. Iki šiol premijas yra gavę 25 mokslininkai. Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje. Mokslo premijos dydis – 13 tūkst. litų. Premijų laureatai savo pasiekimus visuomenei pristatė skaitydami viešas paskaitas Vilniuje ir Kaune.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija