„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2014 m. gruodžio 27 d., Nr. 11 (276)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Vyksta ekonominis karas

Ar ilgai pigs naftos produktai?

OPEC valstybių viršūnių susitikime
Austrijos sostinėje Vienoje
aptariama naftos gavybos politika

JAV dienraštis „Wall Street journal“ paskelbė straipsnį apie krentančias naftos kainas ir iškilusius naujus veiksnius, lemiančius pasaulio ekonomikos raidos tendencijas. Apie tai, kas vyksta su pasaulio naftos ir dujų kainomis, „Laisvosios bangos“ radijui pasakojo Čikagos advokatas ir spaudos apžvalgininkas Povilas Žumbakis. Į klausimą, kodėl krinta naftos kainos ir kokie tie nauji veiksniai, darantys poveikį pasaulio ekonomikai, P. Žumbakis atsakė, kad pasaulio ekonomikos plėtra lėtėja. Tai matome ir Kinijoje, ir Europoje, ir Pietų Afrikoje, ir kitose svarbiose rinkose. Kai ekonomikos silpsta, naftos ir kitų energetinių resursų poreikis mažėja. Atsiranda jų perteklius, kainos krinta. Kita rimta priežastis – Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kanada pradėjo gaminti naftą ir dujas iš skalūnų. Jų rado daug. Ir iš naftos importuotojos Amerika tampa jos eksportuotoja. Tai dar viena priežastis, kodėl kainos krinta. Tai turi reikšmingos įtakos kraštams, kurie gyvena iš naftos eksporto. Visų pirma, tai – arabų kraštai, kur nafta – pagrindinis eksporto produktas, kaip, beje, ir Rusijoje. Energetikos šaltiniai ten yra didžiausia industrija. Tad kai krinta naftos kainos, krinta ir tų šalių bendrasis vidaus produktas (BVP). O šalys, kurios superka naftą – Japonija, Pietų Korėja, Kinija, Indija, ir kitos – turi didelės naudos, kadangi jų fabrikams ir žmonėms energetika atpinga. Tai – globalus žaidimas. Laisvoje rinkoje naftos kainos nustatomos doleriais. 60 galonų (maždaug 227 litrai) kainavo daugiau kaip 100 dolerių. Dabar kaina vos viršija 60 dolerių. Tai – milžiniškas kritimas. Rezultatai jaučiami visame pasaulyje. „Įdomiausia, kad šiame žaidime tiek Vladimiras Putinas, tiek Barakas Obama yra tik stebėtojai“, – sako P. Žumbakis. Juk Amerikos pramonė kyla iš privataus verslo. Dabartinė valdžia jam trukdo. O V. Putinas iš naftos eksporto gyvena. Pradėjęs kariauti su Ukraina ir ginčytis su Europa, jis pajuto, kiek tos kainos yra jam svarbios. Bet to pakeisti negali. Tačiau jis turi išlaikyti kariuomenę, tam tikrą pragyvenimo lygį. Rublio vertė nukrito per 40 proc. Iš V. Putino kalbos galima buvo aiškiai suprasti, kaip jam tai kenkia. Žinoma, jis kaltina Vakarus, Ameriką. Pasak P. Žumbakio, Rusijai reikia nustoti kariauti – jai tai labai padėtų. Pajamų, gaunamų iš naftos eksporto, Rusijai neužtenka, o išlaidos laikyti kariuomenę kovinėje parengtyje, palaikyti puolimą prieš Ukrainą kainuoja labai brangiai. Biudžetas eina žemyn, rublis krinta...

Žinome, kad anksčiau už litrą dyzelino Lietuvoje mokėdavome gerokai daugiau nei 5 litus, o dabar – tik vos daugiau kaip 4 litus... P. Žumbakis mano, kad tokios žemos kainos ilgai nesilaikys. Dabar vyksta ekonominis karas. Trečdalį visos naftos pasaulyje pateikia OPEC valstybės – 12 šalių iš Afrikos, Pietų Amerikos ir arabų kraštų. Krintant nafos kainoms, jos susirenka aptarti situacijos. Tai padarė ir prieš kelias savaites. Paprastai, kainas tada pakelia pradėdamos išgauti naftos mažiau. Bet šį kartą Saudo Arabija, kuri yra pagrindinė OPEC narė, nutarė išgauti naftos daugiau. Tai buvo politinis ir ekonominis sprendimas. Juk jų politinis priešas  Iranas, irgi išgaunantis naftą, turi didelius išteklius, taigi yra rimtas konkurentas. Todėl pakenkti Iranui jie gali be karo, be kariuomenės, o tik numušdami naftos kainą. Bet, pasak P. Žumbakio, svarbiausia, jie nori, kad Amerikai neapsimokėtų nauja naftos gavybos iš skalūnų technologija. Jeigu naftos kaina nukris iki tam tikros ribos, už kurios Amerikai pačiai nebeapsimokės gaminti naftos, ji vėl pradės ją importuoti. Taigi vyksta įdomus ekonominis ir politinis žaidimas.

Vis dėlto JAV turi labai didelės įtakos. Ji supirkdavo labai didelę dalį OPEC naftos, ypač iš Venesuelos ir Saudo Arabijos. Dabar superka mažiau ir praktiškai galėtų pradėti eksportuoti, jeigu B. Obama to nestabdytų. OPEC valstybės gamina trečdalį viso pasaulio naftos produkcijos. Anksčiau gamino du trečdalius. Jų įtaka dabar gerokai mažesnė. Svarbiausia, kad kai jos nutaria ko nors imtis – gaminti ar negaminti daugiau naftos – kitą dieną ima viena kitą apgaudinėti, norėdamos pasipelnyti individualiai. Pasak P. Žumbakio, OPEC dabar yra susilpnėjusi.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija