JAV siųs karių apsaugoti koridorių tarp Lenkijos ir Lietuvos

JAV ir Rusijai atsidūrus situacijoje, kurią kai kurie linkę vadinti nauju šaltuoju karu, apie 900 amerikiečių karių netrukus atsidurs pavojingiausiame fronte. Praėjusį mėnesį JAV ir NATO patvirtino Šiaurės rytų Lenkijoje nuo 2017 metų balandžio dislokuosiančios tarptautinį batalioną, kuriam vadovaus amerikiečiai. JAV pasirinko dislokuoti karius strategiškai reikšmingiausiame Lenkijos regione. Ekspertai laikosi nuomonės, kad Lenkija tapo svarbiausia NATO rytinių narių šalimi, o šalies valdžia siekia amerikiečių dalyvavimo dėl JAV turimo galingiausios Aljanso narės statuso. Strategine prasme ši Lenkijos teritorija itin reikšminga ir potencialiai galinti atsidurti žiaurumų centre, jei tarp NATO ir Rusijos kiltų ginkluotas konfliktas. Suvalkų koridorius, kuriame ir bus dislokuotos JAV pajėgos, – siauras apie 100 kilometrų teritorijos ruožas, besiribojantis su NATO nare Lietuva. Iš kitų pusių ši teritorija ribojasi su Rusijai priklausančia Kaliningrado sritimi ir Rusijos karine sąjungininke Baltarusija. Į Baltijos valstybes – Estiją, Latviją ir Lietuvą – taip pat bus siunčiami NATO batalionai, kuriems vadovaus Jungtinė Karalystė (JK), Kanada ir Vokietija. Baltijos šalims itin didelį nerimą kelia Rusijos agresijos pavojus, ypač po 2014 metais Maskvos įvykdytos invazijos į Krymą ir šio pusiasalio aneksijos. Nauji kariniai daliniai – dalis NATO programos, skirtos nuraminti Aljanso nares ir atgrasyti Rusiją nuo bet kokių puolimo planų. Spalį Rusija dislokavo branduolinį ginklą gabenti galinčių raketų „Iskander“ Kaliningrade. Šį poelgį Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščikovskis (Witold Waszczykowski) pavadino didelio masto Kaliningrado pajėgų apsaugos stiprinimu ir pridūrė, kad šios raketos galėtų pasiekti didžiąją Lenkijos teritorijos dalį. Tačiau JAV karinis dalinys, kuris bus dislokuotas Suvalkų koridoriuje ir prie kurio prisidės karių iš JK ir Rumunijos, tėra smulkmena, lyginant su amerikiečių karinėmis pastangomis, dėtomis siekiant atgrasyti Sovietų Sąjungą šaltojo karo laikotarpiu. Ekspertai pažymi, jog dabartinės NATO pajėgos Baltijos šalyse tokios mažos, kad ne atgraso Rusiją, bet ją provokuoja pradėti niokojamą karą. Geopolitinio JAV ir Sovietų Sąjungos susipriešinimo metais apie 300 tūkst. amerikiečių karių ir tankų dislokuota Vokietijos teritorijoje, kad prireikus būtų galima apginti strategiškai reikšmingą Fuldos koridorių – žemumų teritoriją, kuri, kaip buvo manyta, galėjo tapti labiausiai tikėtinu keliu, kuriuo judėtų sovietų tankai invazijos į Vakarų Europą atveju. Spalio pabaigoje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ramino Baltijos šalis sakydamas, jog Aljansui svarbiausia yra atgrasyti, o ne kopijuoti Rusijos veiksmus, vėl kylant įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl jos karinio aktyvumo Baltijos jūros regione. Susitikime NATO būstinėje Briuselyje su Baltijos šalių žurnalistais Aljanso vadovas prisiminė šaltojo karo laikus, kai nervų karas su Rusija buvo pasiekęs aukščiausią tašką.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, reaguodamas į NATO plėtrą, dar labiau imasi „atsakomųjų veiksmų“. Palanki situacija jam susidaro JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trampą. Šį pirmadienį Rusija paskelbė sustiprinanti savo gynybinių raketų pajėgas Rytų Europoje esančiame Kaliningrado anklave – nuspręsta šioje Rusijos srityje dislokuoti pakrančių gynybos raketų kompleksą „Bastion“, kuris gali smogti taikiniams visoje Lenkijos teritorijoje ir Baltijos jūros sąsiauriuose. Mobilieji pakrančių gynybos raketų kompleksai „Bastion“, naudojantys valdomąsias priešlaivines raketas „Oniks“, gali smogti taikiniams, esantiems jūroje už 350 km, o sausumoje – esantiems už 450 kilometrų. Vienas kompleksas gali turėti iki 36 raketų. Įtampą didina ankstesnis Rusijos sprendimas dislokuoti Kaliningrado srityje modernias taktines balistines raketas „Iskander“ ir zenitinių raketų sistemas S-400 - tai kelia grėsmę Europos saugumui. Kompleksai S-400, kuriuos Rusija naudoja apsaugoti savo aviacijos bazei Sirijoje, yra modernios sistemos, galinčios vienu metu sekti daug taikinių ir smogti jiems iki 400 km spinduliu. Kaliningrado srityje dislokuotas S-400 raketas būtų galima panaudoti prieš NATO lėktuvus ir raketas didžiojoje Baltijos jūros regiono dalyje. Raketos „Iskander“ gali nuskrieti iki 500 km ir tiksliai smogti taikiniams. Jos gali nešti tiek įprastas, tiek branduolines kovines galvutes.

© 2016 „XXI amžius“