Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2015 m. liepos 3 d., Nr. 13 (232)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Popiežius Pranciškus Turine

Popiežius Pranciškus prie Turino drobulės

Birželio 21-osios, sekmadienio, rytą popiežius Pranciškus atskrido į Turiną, Šiaurės Italijos Pjemonto regiono sostinę. Šventasis Tėvas tuoj nuvyko į pirmą susitikimą su Turino darbo, žemės ūkio ir verslo atstovais, klausėsi jų liudijimų, pasakė kalbą susirinkusiems Reale aikštėje.

Meldėsi prie drobulės

Svarbi Popiežiaus kelionės stotis buvo Turino katedra ir joje išstatytos Turino drobulės aplankymas. Popiežius kurį laiką sėdėjo tyloje priešais ištiestą drobulę, tyliai meldėsi, o po kelių susikaupimo minučių priėjo prie atvaizdo, palietė drobulės rėmo kraštą ir persižegnojo. Katedroje popiežius Pranciškus aplankė jaunimo globėjo pal. Petro Jurgio Frassati (1901–1925) kapą, prie jo pasimeldė, pasveikino susirinkusius palaimintojo giminaičius, kapitulos narius.

Sekmadienio šv. Mišios

Paskui Šventasis Tėvas nuvyko į centrinę Vitorio Veneto aikštę, ir po atviru dangumi prasidėjo jo vadovaujamos sekmadienio šv. Mišios, dalyvaujant tūkstančiams Turino arkivyskupijos tikinčiųjų. Šv. Mišiose dalyvavo apie 70000 žmonių. Mišių homilijoje Popiežius apibūdino Dievo meilę žmonėms, kaip ją atskleidžia dienos skaitiniai: ištikima meilė, kuri viską atkuria, yra pastovi ir tikra. Dievo meilė yra ištikima, ji nenuvilia, nemažėja. Jėzus nepavargsta mūsų mylėti, palaikyti, atleisti, ir taip lydi mus gyvenimo kelyje.

Susitikimas su saleziečiais

Po šv. Mišių popiežius atvyko į Turino arkivyskupo namus, pietavo su vaikų kolonijos „Ferrante Aporti“ mažamečiais, imigrantais, benamiais ir viena romų šeima, po pietų aplankė Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, baziliką, kuri yra pagrindinė Marijos šventovė Turine, pasimeldė ir pabendravo su šventovės namuose gyvenančiais senukais kunigais. Paskui Šventasis Tėvas nuvyko į Saleziečių bendruomenės namų bažnyčią, Marijos, Krikščionių Pagalbos, baziliką, kurioje susitiko su saleziečių kunigais ir vienuolėmis, apsilankymu pagerbė saleziečių vienuolijos steigėją šv. Joną Bosko (1815–1888) minint 200-ąsias jo gimimo metines. Popiežius dalijosi prisiminimais apie savo šeimą ir susitikime sekmadienį su saleziečių bendruomene Valdoke, pasakojo, kad asmeniškai susipažino su saleziečių charizma, jų pedagogine ir evangelizacine veikla pirma per savo tėvus, kurie Argentinoje bendraudavo su saleziečių kunigu, o paskui ir saleziečių mokykloje, kurią lankė. Marijos, Krikščionių Pagalbos, bazilikoje Popiežius pasveikino gausiai susirinkusius saleziečių oratorijų jaunuolius bei paprašė, kad jie visuomet eitų per gyvenimą su džiaugsmu, nesurūgusiais veidais, puoselėtų Jėzaus draugystę.

Kotolengo ligoninėje

Paskui popiežius Pranciškus lankė ligonius Kotolengo bažnyčioje. Šventasis Tėvas prisilietė prie skausmų, kuriuos patiria žmonės – moterys ir vyrai, nešiojantys nukryžiuotojo Kristaus žymes. Rankos paspaudimai, apkabinimai, paguodos žodžiai, ištarti su meile – taip Popiežius bendravo su ligoniais ir negalią turinčiais žmonėmis. Susitikimas su jais užtruko vos ne dvi valandas. Šv. Juozapas Benediktas Kotolengas (1786–1842) įkūrė šiuos namus skurstantiems ir apleistiems ligoniams, apleistiems asmenims su kūno ir intelekto sutrikimais, kuriems nebuvo vietos tuometinėse ligoninėse. Jis tai darė vedamas meilės, kurią įkvėpė gailestingas Dievas Tėvas, ir pasitikėdamas Apvaizda. Trokšdamas tarnauti Jėzui ir norėdamas, kad nesužlugtų jo pastangomis įkurta ligoninė, įsteigė Šv. Vincento Pauliečio meilės darbų dukterų kongregaciją, kuriai pavedė administruoti ligoninę.

Jaunimui linkėjo skaistumo

Sekmadienio vakarą popiežius susitiko ir su arkivyskupijos jaunimu. Po atviru dangumi centrinėje Turino aikštėje pradėtas Pasaulinės jaunimo dienos Kryžiaus, kuris specialiai buvo atgabentas iš Krokuvos, išaukštinimu. Trys jaunimo atstovai Popiežiui pristatė savo klausimus ir pastabas apie meilę, gyvenimą ir draugus.

Popiežius atsakė ne skaitydamas parengtą tekstą, o kalbėdamas laisvai. Šventasis Tėvas ypač daug kalbėjo apie meilę. „Nenoriu moralizuoti, bet kartais ir šv. Petro įpėdiniui tenka surizikuoti, kai nori ištarti tiesos žodį: Meilė – darbai, bendravimas, pagarba žmonėms nesiekia išnaudojimo, todėl yra skaisti, – sakė Pranciškus. – Todėl ir jūsų prašau, kad būtumėte skaistūs. Būkite skaistūs šiame hedonistiniame pasaulyje, kuriame reklamuojami malonumai, pramogos, geras gyvenimas. Eikite prieš srovę, būkite drąsūs, negyvenkite dėl tokių vertybių, kurios yra kaip muilo burbulas“.

Su valdiečių bendruomene

Pirmadienio rytą popiežius Pranciškus susitiko su italų valdiečių bendruomenės nariais, priminė savo susitikimus dar jam būnant Buenos Airių arkivyskupu, kalbėjo apie vaisius, kuriuos per tuos metus subrandino ekumeninis judėjimas. Vienybė, kuri yra Šventosios Dvasios vaisius, nereiškia vienodumo. Juk broliai kyla iš tų pačių šaknų, tačiau nėra tarpusavyje identiški. Valdiečių pastorius Eugenijus Bernardinis, sveikindamas Popiežių, linkėjo, kad iki 2017 metų, kai bus minimas Reformacijos jubiliejus, katalikų ir valdiečių Bažnyčios kartu paliestų kelis klausimus – bažnytinės bendruomenės ir Bažnyčios sąvoką pagal Vatikano II Susirinkimo dokumentus ir eucharistijos priėmimo klausimą.

Valdiečių istorija siekia 1215 metus, kai mirė Liono pirklys Valdo, įkūręs pasaulietinį vargšų judėjimą pavadintą „Liono vargšai“, kuris vėliau išplito kaip protesto bažnytinėje aplinkoje judėjimas Italijoje ir Europoje. 1532 metais valdiečiai, išgyvenę persekiojimus, prisijungė prie Reformacijos, prie kalvinistų atšakos. Vėliau buvo trys persekiojimų šimtmečiai, praleisti Alpių slėniuose, kol 1848 metais valdiečiai įgavo pilietines teises. Jų valdymo struktūra yra atstovaujamoji-sinodinė. Vykdomasis organas – valdiečių stalas, kuriam šiuo metu vadovauja moderatorius pastorius E. Bernardinis. Šiandien valdiečių Bažnyčią sudaro apie 24000 narių iš visos Italijos. XIX amžiuje kartu su migrantų srautais valdiečiai atvyko į Urugvajų ir Argentiną.

Tarsi grįžimas į namus

Pastoracinis vizitas popiežiui Pranciškui buvo tarsi grįžimas į namus, nes iš Pjemonto kilę jo seneliai iš tėvo pusės. Būdamas Argentinos kunigu ir vyskupu Popiežius kaskart, kai būdavo Italijoje, visuomet aplankydavo artimuosius Turine. Prieš baigiamąjį sekmadienio Mišių palaiminimą popiežius prašė Aukščiausiojo palaiminti visus šios palaimintos žemės gyventojus, primindamas, kad ir jis yra šios žemės vaikaitis.

Sekmadienio popietę, pakeliui į susitikimą su ligoniais Kotolengo ligoninėje, Šventasis Tėvas užsuko pasimelsti privačiai į šv. Teresės bažnyčią, kurioje buvo palaiminta jo senelių, t.y. jo tėvo Marijo tėvų Rozos Vasalo (Rosa Vassallo) ir Džiovanio Bergoljo (Giovanni Bergoglio) santuoka 1907 metais, kurioje, po metų, buvo pakrikštytas jo tėvas Marijus, vėliau su senele emigravęs į Argentiną. Turino arkivyskupo namuose Popiežius susitiko su gausiu būriu artimųjų, tarp kurių buvo šeši pusbroliai ir pusseserės su šeimomis – iš viso trisdešimt asmenų. Popiežius jiems aukojo šv. Mišias, o paskui kartu pietavo. Pirmadienio vakarą Popiežius grįžo į Romą.

Pagal Vatikano radiją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija