Kunigas – dieviškojo gyvenimo tarnas

„Juk kiekvienas vyriausiasis kunigas imamas iš žmonių ir skiriamas atstovauti žmonėms pas Dievą, kad atnašautų dovanas ir aukas už nuodėmes“ (Žyd 5, 1). Tokiais žodžiais pradedamas Laiškas žydams. Sustokime trumpam prie šios temos. Kunigas priklauso žmonių šeimai. Nė vienas angelas nėra kunigas. Kunigas gerai žino dvasinę savo tėvynainių būklę. Žmonių gyvenimas jam nėra svetimas. Jis žino jo spindesį ir šešėlius. Jis žino, kiek gyvenime gali būti gero ir gražaus, žino, kiek gali būti kančios ir nelaimių. Kunigas turi būti žmonių gyvenimo specialistas.

Dievo Sūnus tapo Kunigu tada, kai priėmė žmogaus kūną savo Motinos įsčiose. Nuo tada turėjo, ką aukoti Tėvui, nuo tada tapo paklusnumo Tėvui ir kentėjimų specialistu. Gyvendamas tarp mūsų, išbandė už mus, kaip sužeidžia nuodėmė ir kaip labai skauda, išbandė netgi agoniją ir mirtį, tapo panašus į mus viskuo, išskyrus nuodėmę.

Kunigais tampa tikintieji ir gauna specialią misiją iš Dievo. Juos pasirenka pats Dievas ir padaro tarpininkais tarp žmonių. Kunigas yra kaip tiltas, pastatytas tarp dangaus ir žemės.

Kunigas pastatytas tvarkyti reikalus, susijusius su Dievu. Jis yra specialistas Dievo reikalų srityje, Dievo programos, kokia yra realizuojama žemėje. Todėl kunigas nepaliaujamai atveria Dieviškojo Apreiškimo turtus ir jo slėpinius. Jis turi į juos vesti tuos, kuriuos jam Dievas patikėjo. Tai – viena iš kunigo užduočių. Be to negalėtų būti vadinamųjų Dievo reikalų specialistų.

Kunigo tarnystės tikslas, kai jis veikia Dievo vardu, yra pamokymas, perdavimas Dievo malonės – tai jis atlieka teikdamas sakramentus ir laimindamas. Jeigu kunigas stovi prieš Dievą žmonių vardu, tai išprašo iš Jo nuodėmių atleidimą arba malonės sugrąžinimą, išprašo malonių, reikalingų tiek šiam gyvenimui, tiek ir amžinajam, aukoja permaldavimo aukas už nuodėmes arba atsiteisimo aukas.

Malda yra nuolatinė kunigo pareiga. Prieš Dievą kasdien jis praleidžia tam tikrą laiką, kad apglėbtų visus, už kuriuos yra atsakingas, ir užtaria juos, ar jie apie tai žino, ar ne. Kunigo malda kyla į dangų kiekvieną dieną ir tampa didžiuliu Dievo ir parapijiečių bendravimo potencialu. Tas maldos laikas kunigo gyvenime dažniausiai yra žinomas tik Dievui.

Sudėtos aukos yra žinomos ir žmonėms. Tai – dažniausiai šv. Mišių, bet yra kentėjimų, išbandymų, nemalonumų aukos, kurių yra daugiau negu manome. Tas aukas priima Dievas ir atsako į jas savo Dievišku būdu. Auka turi didesnę galią negu malda. Tobuliausia yra jungti auką su malda. Kadangi Bažnyčioje kunigas yra susijungęs su Jėzumi – Vyriausiuoju Kunigu, – todėl jo malda už žmones kaip ir auka yra ne tik kunigo veiksmas, bet ir Jėzaus, iš čia plaukia didelis jos efektyvumas.

Dėkokime Dievui už kunigus ir prašykime, kad turėtų drąsos, jėgos ir išminties tarnauti žmonėms nepriklausomai nuo to, ar žmonės įvertina, ar ne.

Kun. Edward Staniek

Vertė kun. Edmundas Rinkevičius

© 2015 „XXI amžius“