Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. sausio 8 d., Nr. 1 (244)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Kūdikėlio Jėzaus šypsena patvirtina, kad esame mylimi

Šventasis Tėvas bučiuoja
Kūdikėlio Jėzaus skulptūrą.
Paskui Popiežius ją nunešė į Šv. Petro
bazilikoje įrengtą prakartėlę

Paskutinėje 2015 metais vykusioje bendrojoje trečiadienio audiencijoje Popiežius kvietė mokytis nuolankumo iš Kūdikėlio Jėzaus.

„Šiomis Kalėdų dienomis stovime priešais Kūdikėlį Jėzų. Namuose dar daugelis šeimų pastato prakartėles, tęsdamos šią gražią tradiciją, siekiančią Pranciškaus Asyžiečio laikus ir palaikančią mūsų širdyse gyvą Dievo, tampančio žmogumi, slėpinį“, – kalbėjo Šventasis Tėvas, atkreipdamas dėmesį, kad pamaldumas Kūdikėliui Jėzui labai paplitęs. Daugelis šventųjų jį puoselėjo savo kasdienėse maldose ir troško kurti savo gyvenimą pagal Kūdikėlio Jėzaus pavyzdį. Popiežius paminėjo šventąją Teresę iš Lizjė, pasirinkusią Kūdikėlio Jėzaus ir Šventojo Veido Teresės vardą. Karmelitė, vėliau paskelbta Bažnyčios Mokytoja, gyveno ir liudijo dvasinę vaikystę, kuri, medituojant Mergelės Marijos mokykloje, padeda išmokti nuolankumo Dievo, kuris dėl mūsų tapo mažutėliu. Tai – didysis slėpinys: Dievas yra nuolankus! Mes didžiuojamės, esame pilni tuštybės, bet esame niekas! Jis, kuris yra didis, yra nuolankus ir tampa kūdikiu. Tai – tikrasis slėpinys: Dievas yra nuolankus.

Popiežius kalbėjo apie tai, kaip Dievas tapo kūdikiu per dievišką ir žmogišką asmenį Kristų, tai ypač reikšminga mūsų tikėjimui. Nors mirtis ant kryžiaus ir prisikėlimas yra didžiausia jo atperkančios meilės išraiška, tačiau nepamirškime, kad visas jo žemiškas gyvenimas yra apreiškimas ir mokymas. Kalėdų laikotarpiu prisimename jo vaikystę. Nedaug žinome apie šį tarpsnį, tik kelios nuorodos užsimena apie vardo suteikimą praėjus aštuonioms dienoms po jo gimimo, paaukojimą šventykloje bei Išminčių apsilankymą, po kurio sekė pabėgimas į Egiptą. Būdamas dvylikos metų, su Marija ir Juozapu Jėzus kaip piligrimas keliauja į Jeruzalę Velykoms. „Taigi nors mažai žinome apie Kūdikėlį Jėzų, galime daug iš jo išmokti, jei žvelgiame į vaikų gyvenimą. Yra geras tėvų ir senelių įprotis žiūrėti į vaikus, ką jie veikia“, – sakė Popiežius pridurdamas, kad taip visų pirma pastebime, kad vaikai nori mūsų dėmesio. Jie nori būti centre, bet ne todėl, kad jie kažkuo didžiuotųsi, o dėl to, kad jie jaučia poreikį jaustis saugomi. Ir mūsų gyvenimo centre turi būti Jėzus, mes turime žinoti, nors tai ir gali atrodyti paradoksalu, kad privalome jį apsaugoti. Jis nori būti mūsų glėbyje, nori, kad juo rūpintumės, kad jis galėtų žvelgti į mus. Stenkimės, kad Kūdikėlis Jėzus nusišypsotų, kad parodytume savo meilę ir džiaugsmą, jog Jis yra su mumis. Jo šypsena – ženklas, patvirtinantis, kad esame mylimi.

„Vaikai mėgsta žaisti, – priminė Popiežius, pridurdamas, kad, žaidžiant su vaiku, reikia palikti savo logiką ir galvoti kaip jis. – Vaikas nori, kad su juo žaistume, įžengtume į jo pasaulį ir taptume patys kaip vaikai. Jei norime, kad jam būtų smagu, turime suprasti, kas jam patinka, nebūti egoistais ir neversti daryti tai, kas patinka mums. Jėzaus akivaizdoje esame pakviesti atsisakyti savo pretenzijų į laisvę. Problemos šerdis yra mūsų laisvės reikalavimas. Tačiau kad įgytume tikrąją laisvės formą, turime pažinti esantįjį priešais mus ir patarnauti jam. Jis, kūdikis, Dievo Sūnus, ateina mūsų išgelbėti, atėjo pas mus, kad parodytų Tėvo veidą, pilną meilės ir gailestingumo. Šiomis dienomis ne tik žvelkime į Kūdikėlį Jėzų, bet paimkime į glėbį ir leiskime suteikti mums džiaugsmą ir laisvę, gimstančią iš gailestingos Tėvo meilės“.

Popiežius Pranciškus paragino susirinkusius grįžus namo prieiti prie prakartėlės, pabučiuoti Kūdikėlį Jėzų ir ištarti: „Jėzau, noriu būti nuolankus kaip tu, nuolankus kaip Dievas“, ir prašyti Jo šios malonės.

Audiencijos pabaigoje Popiežius kvietė visus melstis už nukentėjusius nuo nelaimių, kurios šiomis dienomis supurtė JAV, Didžiąją Britaniją, Pietų Ameriką, ypač Paragvajų, nusinešdamos gyvybes, palikdamos žmones be namų, sukeldamos nuostolius. Popiežius pasveikino iš įvairių šalių susirinkusius piligrimus, sutvirtinamuosius, drąsindamas juos būti solidarumo misionieriais. Šventasis Tėvas ypač sveikino jaunimą, ligonius ir jaunavedžius. „Prakartėlė tepadeda sekti Šventosios Šeimos pavyzdžiu, tikrosios meilės modeliu“, – palinkėjo Popiežius baigdamas paskutiniąją 2015 metų trečiadienio audienciją.

Vatikano radijas
Reuters nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija