Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. vasario 5 d., Nr. 3 (246)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Santuokos vienybė

Štai kodėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. (Mk 10, 7)

Pakalbėkime apie santuokos vienybę. Kai kurie sutuoktiniai šiandien nuolat pykstasi, ginčijasi tarpusavyje. Kalboje ar elgsenoje jie stengiasi parodyti savo nepasitenkinimą ir priešiškumą kitam. Jie kuria planus, kad įrodytų savo teisumą. Ištisus mėnesius kasdien jie mąsto apie tai. Jie nemato, kad tokia kova visiškai nevertinga, neprasminga ir nenaudinga, nepastebi, kad ji nieko gero neduoda.

Kai sutuoktiniai kovoja tarpusavyje, ginčijasi, keršija, teisinasi ir taiso kitą, iššvaisto savo jėgas ir energiją. Tada sumažėja jų entuziazmas, nusilpsta sveikata. Jie nebeturi laiko ir jėgų kovoti dėl savo profesinių siekių, esminių tikslų, svarbiausių svajonių gyvenime. Jie nebegali kovoti tų kovų, kurios jiems žada vertingus, svarbius prasmingus laimėjimus. Prisiminkime, kad kiekvienas geras karys išmintingai pasirenka tik tas kovas ir drąsiai kovoja tada, kai žino, kad jo laukia lobis ar apdovanojimas.

Vienas vyras pasakojo, kad jį nuolat nervindavo tos situacijos, kai žmona išeidama į darbą vakarais palikdavo neišjungtus šviestuvus. Jis grįždavo namo ir rasdavo tuščius namus su daugybe degančių lempų. Toks buvo jos įprotis. Jis gražiai prašydavo, kad ji taupytų elektros energiją. Penkerius metus jis bandė pataisyti šį jos elgesį. Dažnai jis grįždavo namo įsitempęs, nusiteikęs šiai akimirkai, mokydavo ją, aiškindavo labai kantriai ir pagarbiai. Jis meldėsi: „Viešpatie, tu sunaikinai Egiptiečių kariuomenę. Sunaikink ir šį mano žmonos įprotį“. Tokios jo pastangos nedavė rezultatų. Vieną dieną jis suvokė, kad neverta kovoti su šia žmonos silpnybe, suprato, kad 10 eurų didesnė elektros sąskaita yra smulkmena palyginus su ramybe ir santaika, kurios negalima nusipirkti už jokius pinigus. Daugelis sutuoktinių sutiktų sumokėti daug daugiau negu 10 eurų už tai, kad būtų atkurta santuokos ramybė, pagarba ir laimė. Jis pradėjo melstis: „Dieve, dėkoju, kad taip nuostabiai ją sukūrei. Padėk man įžvelgti tai, kas gera joje. Suteik man kantrybės ir ištvermės priimti ją tokią, kokia ji yra“. Jau po kelių mėnesių jis pastebėjo, kad žmona pradėjo keistis. Šiandien jau ji moko taupyti.

Šventasis Raštas sako: „Garbinga žmogui vengti ginčų, o kiekvienas kvailys leidžiasi į kivirčus“ (Pat 20, 3). Turime mokytis vengti nereikšmingų ir nebūtinų ginčų ir kivirčų. Argi verta kovoti kiekvieną kovą? Ar neverta kuo dažniau leisti kitam laimėti tam, kad būtų palaikoma ramybė? Ar visada mes turime išeiti iš kovos su pergale?

Tyrimai rodo, kad 85 % žmogaus laimės ir sėkmės nulemia jo geri santykiai. 85 procentus jo nelaimių ir nesėkmių gyvenime sukuria jo blogi santykiai. Santuokos vienybę puoselėjantys sutuoktiniai daug kartų stipresni fiziškai ir dvasiškai. Vaikai irgi mato tėvų elgseną. Jie mokosi iš jų ir elgsis šeimoje panašiai kaip ir jų tėvai. Jų pasąmonėje išliks galingos jėgos, kurios kartos iš tėvų išmoktas elgsenos normas. Todėl labai svarbu nepradėti peštis dėl smulkmenų. Visada prisiminkite, kodėl jūs įsimylėjote tą žmogų. Kreipkite savo dėmesį į jo ar jos gerąsias savybes, dorybes, stipriąsias puses, talentus, sugebėjimus. Pastebėkite kuo daugiau to, kas jums patinka kitame, ką vertinate, už ką norėtumėte padėkoti. Kuo dažniau prisiminkite, kad nė vienas žmogus neduos 100% to, ko jums reikia. Kuo greičiau baikite kovą, siekdami sutuoktinį patobulinti. Kuo greičiau atsikratykite minties, kad kitas žmogus turi būti tobulas.

Kai kurie iš mūsų turime atsikratyti bereikalingų kovų, ginčų, nesutarimų savo šeimose, komandose ir organizacijose. Taupykime jėgas svarbioms kovoms su išorės priešais – ligomis, nesėkmėmis, netektimis. Visas jėgas skirkime tikrosioms kovoms. Kurkime gerus santykius. Žvelkime į tai, kas gera kitame. Tuomet mes patirsime daugiau pergalių, nugalėsime savo priešus ir kliūtis. Tada greičiau ir lengviau pasieksime savo tikslus, pritrauksime mums reikiamų žmonių ir kiekvienas mūsų troškimas taps tikrove. Jei taip gyvensime, netrukus sutiksime daugiau geranoriškų žmonių, patirsime naujų laimėjimų, netikėtą paaukštinimą, naujų galimybių, profesinės sėkmės ir kitų malonių, kurias Amžinasis Tėvas dovanoja mums per Kristų, mūsų Viešpatį.

Kun. Rytis GURKŠNYS SJ

Kazimiero.lt

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija