Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. rugsėjo 9 d., Nr. 17 (260)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Kunigo knyga apie vyskupą – dvasinė dovana

Knygos „Gerasis vyskupas“ viršelis

Iš dešinės: kun. Steponas Tunaitis,
Bernardas Šaknys, Izabelė Ūsienė.
Kalba klebonas kun. Žydrius Kuzinas

Rugpjūčio 27-osios popietę Druskininkuose, Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje, vyko kun. Stepono Tunaičio knygos „Gerasis vyskupas“ pristatymas. Mūsų gerasis Tėvelis kunigas Steponas apie savo antros eilės pusbrolį vyskupą Juozą Tunaitį surinko gražų prisiminimų vėrinį. Kunigo siekis, jo žodžiais tariant, – „neleisti užmaršties dulkėms nusėsti ant brangaus ir švento mūsų laikų dvasininko atminimo“. Jis seniai brandinęs mintį išleisti knygą. Pusbrolio žodžiai, dar prieš Steponui stojant į kunigų seminariją „Būk geru kunigu“, kiti sielos ir patarimų blyksniai, išliko visam gyvenimui. Kunigui norėjosi padaryti gera, pasidalyti vyskupo gerumu, prisiminti kontaktus jo tarnystės vietoje, kitų dvasininkų, gerų žmonių liudijimus. Atėjęs laikas, kai Dievas davęs jam Šventąją Dvasią, ir knyga išleista... „Duok Dieve, kad sumažėtų blogio“, – linkėjo kunigas Steponas.

Renginį vedė Izabelė Ūsienė. Ji atskleidė kunigo Stepono asmenybę vaizdingomis metaforomis, poetiškais palyginimais, vadino jį baltuoju raštininku, vaikštinėjančiu tarp knygos puslapių. Tik jai būdingu interviu stiliumi įdomiai uždavinėjo klausimus ir susitikimo dalyviams, svečiams. Vedėja atskleidė ne tik tai, kas suverta, anot Tėvelio Stepuko, „tarsi rožinio karoliukai... ant močiutės verpto lininio siūlo“, bet ir tai, kas nesudėta į leidinį.

Išleisti knygą skatinęs ir parapijos klebonas kun. Žydrius Kuzinas. Jis papasakojęs, jog natūraliai atėjęs ir knygos pavadinimas, nes Katedroje vyskupą J. Tunaitį vadinę geruoju vyskupu ir klausyklos vyskupu. Vyskupo institucija tiesiog buvusi namais. Į juos eidavę daug žmonių prašyti dvasinės ir materialinės pagalbos. Vyskupui būdingas atvirumas žmonėms, gebėjimas neatstumti ir nepasmerkti nė vieno, įžvalgumas, ateinantis iš Dievo dvasios... Klebonas, žvelgdamas į kunigą Steponą, matė daug sąsajų su vyskupu J. Tunaičiu, tai – tiesiog jo atspindys.

Į knygos pristatymą atvyko žurnalistai Marija ir Bernardas Šakniai. Jie abu daug prisidėjo, kad knyga pasiektų skaitytojus. B. Šaknys ją maketavo. Kunigą Steponą jis pažįsta jau daug metų, kai jis atvykęs į jo gimtąjį Tverečių, „brangiausią parapiją Lietuvoje“. Krikštijo jų vaikus, nešė tikėjimo šviesą, kėlė žmonių dvasią. Žurnalistas išsakė daug jausmingų ir gražių žodžių, dėkojo kunigui. B. Šaknys teigė, jog Bažnyčia išsilaikanti tik gerųjų žmonių sąskaita, todėl gerumu reikia visiems dalintis. „ Su juo mes liudijame Kristų“. Marija Šaknienė sakė, jog ši knyga yra vyskupo atminimo pagerbimas. Jis suteikia galimybę „pažinti Dievo pašauktąjį žmogų“. Ji paskaitė savo kūrybos eilėraštį, kuris kaip klausimas nuskambėjo susirinkusiems, ar kas gali labiau mylėti Tėvynę „nei dalgio plienas, giedantis rugiuos“.

Daug džiugių žodžių Tėveliui Steponui, svečiams suvyniojo į padėkos kamuoliuką kalbėję parapijiečiai: Julė Bliūdžiuvienė, Kristina Šamatovič, Jonas Tertelis, Zita Aleksonienė, Alvyra Grėbliūnienė. Knygos „Gerasis vyskupas“ tekstų pavadinimai – „Išsaugoti vyskupo lobiai“, „Gėrio angelas“, „Dievo šviesa...“ Gausu kunigo Stepono atrinktų paties vyskupo, jį pažinojusių dvasininkų ir pasauliečių liudijimų. Knygoje rasime ir gražiausią vyskupo linkėjimą: „Mylėkite, labai mylėkite ir gerbkite Kūrėjo Jums duotą gyvenimą! Mylėkite vieni kitus ir savo Tėvynę!“ Rasime ir kelis kartus pasikartojantį, paprastai ir prasmingai apibendrinantį žmogaus gyvenimo akimirkas Bernardo Brazdžionio eilėraščio ketureilį: „Iš Tavo rankos, Dieve, gaunu savo rytą, / Iš Tavo rankos ir šviesi darbų diena, / Iš Tavo rankos man ir laimė krito, / Ir praeitis, ir dabartis, ir rytdiena“ („Iš Tavo rankos“).

Alvyra Grėbliūnienė

Eugenijos Sidaravičiūtės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija