Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. sausio 20 d., Nr. 2 (269)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Netektys

A†A garbės prelatas Antanas Maskeliūnas

(1931 03 19–1954 12 19–2017 01 11)

Laidotuvių šv. Mišios
Vilkaviškio Katedroje

Laidotuvių apeigas šventoriuje
atlieka vysk. Rimantas Norvila
Juozo JUŠKOS nuotraukos

Sausio 11 dieną Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose mirė garbės prelatas Antanas Maskeliūnas. Jis gimė 1931 m. kovo 19 d. Vainiūnų kaime, Lazdijų rajone. Mokėsi Seirijų pradžios mokykloje, Alytaus I vidurinėje mokykloje. 1950–1954 metais studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1954 m. gruodžio 19 d. vyskupo Kazimiero Paltaroko buvo pašventintas kunigu. Darbavosi šiose pareigose: nuo 1955 01 20 – Šiaulėnų parapijos vikaras; nuo 1956 01 26 – Sangrūdos parapijos klebonas; nuo 1967 07 07 – Kudirkos Naumiesčio parapijos klebonas; nuo 1970 06 24 – Aleksoto parapijos klebonas ir dekanas; nuo 1971 06 24 – Sintautų parapijos administratorius; nuo 1992 03 23 – Sintautų parapijos klebonas ir Šakių dekanato dekanas; nuo 2010 08 26 – atleidžiamas iš Sintautų parapijos klebono pareigų ir išleidžiamas gyventi Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose.

Už nuopelnus Sintautų parapijai, pastangas atstatant bažnyčią 1992 05 08 jam suteiktas Popiežiaus garbės prelato laipsnis. Nuo 1994 metų jis buvo ilgametis Vilkaviškio vyskupijos Kunigų tarybos ir Konsultorių kolegijos narys.

G. prel. A. Maskeliūnas buvo žmonių mylimas, Dievui ir Bažnyčiai atsidavęs kunigas. Būdamas inteligentiškas ir aukštos dvasinės bei moralinės kultūros žmogus, jis ilgus metus buvo dvasiniu ir moraliniu autoritetu zanavykų krašto žmonėms. Sintautuose klebonas kun. A. Maskeliūnas rado per Antrąjį pasaulinį karą sugriautą, medžiais ir krūmais apaugusią bažnyčią bei pradėtą remontuoti dar XIX amžiuje statytą kun. Antano Tatarės (1805 05 17–1889 12 25) pastatą – laikinąją bažnyčią. Jis energingai ėmėsi darbo: nauja skarda apdengė laikinosios bažnytėlės stogą, įstiklino langus matiniu stiklu, pastatė bokštą, varpinę, įrengė šildymą, nuolat rūpinosi aplinka. Klebonas nuėjo sunkius kelius, kol gavo leidimą atstatyti sugriautąją Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, rinkdamas lėšas, apvažinėjo daug įstaigų, žemės ūkio bendrovių, kurios skyrė ne tik dėl didelės infliacijos nuolat nuvertėjančių pinigų, bet ir medžiagų. Jis aukojo savo laiką, sveikatą, energiją, kol pasiekė didįjį tikslą. Jo rūpesčio ir titaniškų pastangų dėka Sintautų bažnyčia pakilo iš griuvėsių ir 1995 m. rugpjūčio 26 d. buvo konsekruota. Prelatas buvo pirmasis Vilkaviškio vyskupijoje, kuris, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pasiryžo atstatyti karo metu sugriautą bažnyčią ir vienas iš pirmųjų, kuris pradėjo dėstyti tikybą mokykloje. Rajono laikraštis „Valsčius“ g. prel. A. Maskeliūną išrinko Metų žmogumi, 2015 11 27 jam buvo suteiktas Šakių garbės piliečio vardas.

G. prel. A. Maskeliūnas buvo gerbiamas, mylimas kunigas ne tik savo parapijoje, bet ir visame rajone, nes tolerancija, dvasingumu, išsilavinimu, darbštumu, paprastumu, kultūringumu tarsi magnetas traukė prie savęs ir jaunus, ir senus. Pasikalbėti su klebonu, dalyvauti pamaldose į Sintautus atvykdavo žmonės iš tolimiausių kampelių. Jam labai rūpėjo jaunimo auklėjimas. Klebono iniciatyva Sintautų vidurinėje mokykloje jau 1989 metais buvo įvestos tikybos pamokos, jis rūpinosi vyskupo M. Valančius vaikų organizacija „Valančiukai“, „Caritu“, aktyviai dirbo pastoracinį darbą, dalyvavo visuomeniniuose, kultūriniuose renginiuose.

G. prel. A. Maskeliūnas yra ne kartą sakęs, kad „mes galvojame, kad viską galime. Tačiau yra specialus Dievo pakvietimas. Dievas kviečia gyventi, kviečia dirbti. Jis ir mane pakvietė dirbti šį darbą. Ir aš nežinau, negaliu atrasti jokios mokslinės argumentacijos, kodėl taip gyvenu. Ir noriu gyventi, ir renkuosi šitą profesiją, ir esu patenkintas tiktai čia“. Tai viską pasako apie šį kunigą.

Sausio 11 dieną g. prel. A. Maskeliūnas buvo pašarvotas Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Šv. Mišias už mirusį buvusį kleboną Sintautų bažnyčioje sausio 11 dieną 15 val. aukojo Šakių dekanas ir Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis, Sintautų klebonas kun. Donatas Rolskis, Kaimelio klebonas kun. Zenonas Stepanauskas. Homiliją sakė Kudirkos Naumiesčio vikaras kun. Romualdas Vitkovskis. Sausio 12 dieną 18 val. šv. Mišias Sintautų bažnyčioje aukojo dekanas kan. D. Jasulaitis, Šakių vikaras kun. Vitalijus Volodkovičius, kun. D. Rolskis. Homiliją sakė Lekėčių klebonas kun. Audrius Kurapka. Sausio 12-ąją bažnyčioje gedulingas giesmes giedojo Sintautų bažnyčios choristai. Sausio 13 dieną 8 val. šv. Mišias aukojo Šakių klebonas ir vicedekanas kun. Vytautas Antanas Matusevičius ir kun. D. Rolskis, homiliją sakė Šakių klebonas. Po šių šv. Mišių velionis išlydėtas iš jo rūpesčiu atstatytos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios ir atlydėtas į Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedrą, nes g. prel. A. Maskeliūnas pageidavo būti palaidotas jos šventoriuje. Katedroje 12 val. prasidėjusias laidotuvių šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, o koncelebravo 30 kunigų. Vilkaviškio vyskupas ordinaras kvietė visus susirinkusiuosius pasimelsti už nuoširdžią ir uolią šio kunigo tarnystę. Pasak vyskupo, simboliška, kad laidotuvės vyksta sausio 13-ąją, svarbią mūsų Tėvynei dieną. Prelatas irgi mylėjo Tėvynę, ją puošė savo darbais, buvo santūrus vertindamas kitaip manančius ar prasižengusius žmones, stengdavosi išryškinti tai, kas yra gera, taip skleisdamas šviesą. Homiliją laidotuvių šv. Mišiose sakęs vysk. J. Žemaitis MIC pirmiausia kalbėjo apie kunigystės vertę. Anksčiau šeimos augindavo daug vaikų, kad bent vieną galėtų leisti į kunigus. „O kokia dabar gyvybės vertė? Kodėl šeimos nenori auginti daugiau vaikų?“ – klausė vyskupas emeritas. Jis kalbėjo apie velionio A. Maskeliūno 62 kunigystės metus ir svarbiausią jo atliktą darbą – Sintautų bažnyčios atstatymą. Dabar gali atrodyti, kad tai buvo paprasta, bet iš tiesų klebonas įdėjo daug jėgų ir sveikatos, kol atliko milžinišką darbą – juk ne tik lėšų reikėjo surasti, bet ir projektuotojus, gerus meistrus. Zanavykijos katedra vadinamą bažnyčią turime, jos aukšti bokštai ir gražus vidus ir ateities kartoms liudys apie prelato nuveiktą darbą. Per beveik 40 metų darbo Sintautuose kunigas vykdė ir dvasinę sielų statybą, kelias parapijiečių kartas vesdamas Dievo link. Vysk. J. Žemaitis MIC prisiminė, kad Sintautų klebonas buvo pirmasis, kuris jau 1989 metais susitaręs su Sintautų vidurinės mokyklos direktoriumi ir gavęs mokytojų pritarimą (susilaikė tik du), išdrįso į ją eiti vaikams dėstyti tikybos pamokas. O juk sovietiniais metais kunigas neturėjo teisės į mokyklą nė kojos įkelti. Apie tai papasakojęs tuometiniam nuncijui arkiv. Chustui Muljorui Garsijai vyskupas jo prašė suteikti klebonui kokį nors aukštesnį laipsnį. Nuncijus tam pritarė ir Vatikane jam parūpino Popiežiaus garbės prelato laipsnį. Vysk. J. Žemaitis MIC sakė, kad amžinybėje Dievas galbūt velioniui suteiks dar didesnę garbę. Po šv. Mišių laidotuvių apeigas Katedroje atliko vysk. J. Žemaitis MIC, o prie kapo šventoriuje – vysk. R. Norvila. Pabaigoje žodį taręs Šakių dekanas kan. D. Jasulaitis sakė, kad velionis buvo populiarus Šakių krašte – apie tai liudija gausiai prie jo karsto susirinkę ne tik parapijiečiai, bet ir dekanato tikintieji, rajono valdžios atstovai, „Valsčiaus“ laikraščio Metų žmonės. Dekanas teigė, kad Šakių garbės piliečio vardą g. prel. A. Maskeliūnas priėmė kaip įprasta abejingai jam teikiamai garbei, bet su šypsena. Kan. D. Jasulaitis dėkojo Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų direktorei ir socialinėms darbuotojoms, kurios beveik trejus metus rūpinosi g. prel. A. Maskeliūno slauga, ištikimai jo šeimininkei ir sesei, jį aplankydavusiems giminėms ir artimiesiems, vyskupui, leidusiam velionį palaidoti išskirtinėje vyskupijos vietoje. G. prel. A. Maskeliūnas palaidotas šalia kan. Jono Baranausko (1925 06 19–1949 09 25–2007 09 21). Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie!

Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija