Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. vasario 3 d., Nr. 3 (270)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Kristaus meilė yra ekumeninių pastangų variklis

Sausio 25-osios, trečiadienio, vakarą Šv. Pauliaus bazilikoje, už Romos miesto sienų, popiežius Pranciškus vadovavo šią dieną švęstos apaštalo šv. Pauliaus atsivertimo šventės antriesiems mišparams, kuriais buvo užbaigta visą savaitę švęsta kasmetinė Maldos už krikščionių vienybę savaitė.

„Susitikimas su Jėzumi kelyje į Damaską radikaliai pakeitė šv. Pauliaus gyvenimą, – sakė popiežius Pranciškus, pradėdamas mišparų homiliją. – Nuo tos akimirkos jam gyvenimo prasmė buvo ne skrupulingas Įstatymo laikymasis pasitikint savo jėgomis, bet atsiliepimas visu savimi į nepelnytą ir neatlyginamai dovanojamą Dievo meilę, nukryžiuoto ir prisikėlusio Jėzaus Kristaus sekimas“.

„Bažnyčia ir kiekviena krikščioniška konfesija kviečiamos nesikliauti savo programomis, apskaičiavimais ir nauda, nepasitikėti laikinomis galimybėmis ir madomis, bet ieškoti kelio visada žiūrint į Viešpaties kryžių – ten yra mūsų gyvenimo programa, – kalbėjo Pranciškus. – Esame kviečiami išeiti iš izoliacijos, įveikti pagundas, kurios trukdo mums atpažinti jokiose ribose netelpantį Šventosios Dvasios veikimą. Tikras krikščionių susitaikymas bus įmanomas tuomet, kai sugebėsime pripažinti kitų gautas dovanas, kai nuolankiai ir klusniai mokysimės iš kitų, nelaukdami, kad pirmiausia kiti mokytųsi iš mūsų“.

„Tikras krikščionių susitaikymas bus įmanomas tuomet, kai sugebėsime pripažinti kitų gautas dovanas, kai nuolankiai ir klusniai mokysimės iš kitų, nelaukdami, kad pirmiausia kiti mokytųsi iš mūsų“, – sakė popiežius Pranciškus ekumeninių apaštalo Pauliaus atsivertimo šventės – mišparų – metu, užbaigdamas Maldos už krikščionių vienybę savaitę savo vyskupijoje Romoje. Maldų savaitė buvo minima penkiasdešimtąjį kartą. Šiemetinės savaitės tema – „Kristaus meilė skatina mus susitaikyti“. Popiežiaus vadovautose pamaldose dalyvavo Romoje gyvuojančių kitų krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių atstovai.

Šventasis Tėvas paminėjo ir šiemet sukankančias 500-ąsias Reformacijos metines. Pasak popiežiaus Pranciškaus, tai, kad katalikai ir liuteronai šiandien drauge mini įvykį, kuris suskaldė krikščionis, ir kad tai daro su viltimi, akcentuodami Kristų ir jo nuveiktą sutaikymo darbą, liudija, kiek daug Dievo pagalbos ir maldos dėka nuveikta per pastaruosius penkis ekumeninio dialogo dešimtmečius. Baigdamas homiliją, popiežius Pranciškus tarė padėkos žodį bendrojoje maldoje už krikščionių vienybę Šv. Pauliaus bazilikoje dalyvavusiems Bažnyčių ir krikščioniškųjų bendrijų atstovams – Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus atstovui arkivyskupui Genadijui, Kenterberio arkivyskupo atstovui vyskupui Deividui Moksonui (David Moxon), Tarptautinės bendros katalikų ir Rytų stačiatikių Bažnyčių teologinio dialogo komisijos nariams, ekumeninio Bosė (Bossey) instituto iš Šveicarijos studentams ir Popiežiškajai krikščionių vienybės tarybai.

Mišparai Šv. Pauliaus bazilikoje baigėsi palaiminimu „trimis balsais“; Šventojo Tėvo kvietimu palaiminimo invokaciją su juo sukalbėjo Konstantinopolio ir Kenterberio atstovai – stačiatikių arkivyskupas Genadijus ir anglikonų vyskupas D. Moksonas – ir kartu su Popiežiumi suteikė palaiminą mišparų dalyviams.

Dar prieš palaiminimą į popiežių Pranciškų savo ir mišparų dalyvių vardu kreipėsi Popiežiškosios Krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Kurtas Kochas (Kurt Koch). Jis prisiminė, kad Maldos už krikščionių vienybę savaitės temą „Kristaus meilė skatina mus susitaikyti“, apaštalo Pauliaus žodžius iš jo antrojo laiško Korinto krikščionių bendruomenei Vokietijos krikščioniškos bendruomenės parinko suprasdamos, kad Reformacijos, prasidėjusios lygiai prieš 500 metų, istorija yra paženklinta ne tik iš naujo atrasta neįkainojama Dievo malonės evangelija, bet ir skaudžių nesutarimų, kuriuos popiežius ir Pasaulinės Liuteronų Federacijos pirmininkas vysk. Munibas Junanas (Munib Younan) prisiminė Lunde, Švedijoje, pasirašytoje bendroje deklaracijoje: „Būdami be galo dėkingi už dvasines ir teologines malones, gautas per Reformaciją, Kristaus akivaizdoje išpažįstame ir smerkiame, kad liuteronai ir katalikai pažeidė regimą Bažnyčios vienybę“. „Atgaila, istorinės atminties apvalymas, – tęsė kardinolas, – turi įvykti su susitaikymo, kuris gali užgimti tik vieno Dievo iniciatyva ir kuris liudija Dievo žmonijai ir visam kosmosui suteiktą malonę, ženklu. Leisdami, kad Dievas sutaikytų Kristuje, mes patys turime skelbti susitaikymą, turime įsipareigoti ugdyti krikščionių susitaikymą ir turime leistis būti skatinami Kristaus meilės. Iš tikrųjų meilė yra kiekvienos ekumeninės pastangos variklis. Tikroji meilė neištrina teisėtų skirtingumų tarp krikščioniškų Bažnyčių, bet jas, susitaikiusias, veda kartu į dar gilesnę vienybę“.

Bendras katalikų ir anglikonų chorų koncertas Laterano Šv. Jono bazilikoje

Šiemet baigiantis maldos už krikščionių vienybę savaitei, Romoje bendrą koncertą atliko du garsieji anglikonų ir katalikų bažnytiniai chorai – Popiežiaus Siksto choras ir Londono Vestminsterio abatijos choras. Koncertas antradienio, sausio 24-osios, vakarą vyko Laterano Šv. Jono bazilikoje. Abu chorai atskirai atliko po keletą savo repertuarų kūrinių. Sausio 25-osios vakarą abu chorai kartu giedojo popiežiaus Pranciškaus vadovaujamuose mišparuose Šv. Pauliaus bazilikoje, už Romos sienų, užbaigiant šiemetinę Maldos už krikščionių vienybę savaitę.

Vestminsterio abatijos choro istorija siekia 1380 metus, tuos laikus, kai Anglijos Bažnyčia dar nebuvo atsiskyrusi nuo Romos. Nuo seno choras turi pastovų atlikėjų skaičių – 12 vyrų ir 30 berniukų. Choras plačiai pasaulyje žinomas kaip vienas garsiausių religinės muzikos atlikėjų.

Lygiai taip pat garsus Šv. Petro bazilikos Popiežiaus Siksto choras. Jam vardą davė Sikstas IV, kuris 1471 metais suteikė Šv. Petro bazilikos giesmininkų grupei dabartinę formą. Chorą sudaro vyrai ir berniukai, giedantys Vatikano bazilikoje popiežiaus vadovaujamų pamaldų metu.

Vatikano radijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija