Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. vasario 17 d., Nr. 4 (271)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

80 merų Vatikane kalbėjo apie pabėgėlius, kaip mūsų brolius

Praėjusiųjų metų pabaigoje Vatikane, Mokslų akademijos rūmuose „Casina Pio IV“, surengta Europos miestų merų konferencija: „Europa: pabėgėliai yra mūsų broliai“. Dviejų dienų konferencijoje dalyvavo apie aštuoniasdešimt Europos Sąjungos ir kai kurių Šiaurės Afrikos kraštų miestų merai. Iš Baltijos šalių dalyvių sąraše minimas Rygos meras Nils Ušakovs.

Konferencija siekė atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į pasaulio stabilumui gresiantį augantį pabėgėlių skaičių, kuris šiuo metu yra daugiau kaip 125 milijonai. Visiems jiems reikia skubios humanitarinės pagalbos. Žmonės verčiami apleisti savo žemes dėl karų, bado ir gamtos stichijų, kurių per kelerius pastaruosius metus padaugėjo ir kelia didesnį pavojų. Trys ketvirčiai visų dabartinių humanitarinių krizių yra tiesioginė karo pasekmė. Niekas kitas nepadėtų efektyviai sumažinti pabėgėlių skaičiaus kaip visų ginkluotų konfliktų užbaigimas, karų prevencija. Taip vienu mostu būtų pašalinta pagrindinė masines pabėgėlių bangas sukelianti priežastis.

Buvo svarbu išklausyti merų balsą. Jie yra artimiausia valdžia piliečiams, svarbus jų įnašas ir gebėjimai ieškant sprendimų, kaip priimti ir pabėgėlius, ir migrantus, apiforminti jų statusą. Reikia tiesti tiltus, o ne statyti mūrus. Merų autoritetas turi tarnauti integraliam ir globaliam vystymuisi, pasaulio teisingumui ir taikai. Merų susitikimo dalyviai svarstė keletą konkrečių pasiūlymų, kurie galėtų padėti sumažinti katastrofiškų pasekmių pavojų artimiausiu laiku, sutvirtinti bei maksimizuoti reformų naudą ilgalaikėje perspektyvoje.

Štai šeši svarbiausi konferencijos klausimai:

1. Sustabdyti pabėgėlių bangą prie ištakų, tuoj pat sustabdant Sirijos karą.

2. Nebausti Britanijos dėl „Brexito“: jos išstojimui iš Europos Sąjungos būdingas rūpinimasis gyvenimo darna masinio pabėgėlių atvykimo ir nedarbo akivaizdoje. Tai reiškia, jog reikia naujos, kūrybiškesnės ir vaisingesnės Sąjungos formos, kad ir „sveiko susiskaldymo“. Tai – didesnės nepriklausomybės ir laisvės pripažinimas Europos Sąjungos kraštams bendrai, o ypač sprendžiant pabėgėlių klausimą ir nacionalinių bei ES sienų kontrolę, kad būtų galima suteikti globą migrantams, kuriems jo reikia. Pirmenybę reikia skirti gyvybėms gelbėti.

3. Sukurti saugius tarptautinius humanitarinius koridorius ne tik į ES valstybes, kuriose socialinės struktūros jau nesugeba priimti visų prašančių prieglobsčio, bet ir į kraštus su mažesnėmis populiacijomis, pavyzdžiui, į Argentiną, Australiją, Braziliją, Kanadą ir Artimųjų Rytų šalis.

4. Suteikti amnestiją ar kitokio pobūdžio sprendimą naujųjų laikų vergystės formų ir prekybos žmonėmis aukoms, patekusioms į priverstinio darbo, prostitucijos ir prekybos organais pinkles. Daugelis asmens dokumentų neturinčių žmonių, įskaitant mažamečius ir moteris, būna apgaule įstumiami į prostituciją arba, žadant sureguliuoti teisinį statusą, būna paverčiami vergais. Visi kraštai turėtų persekioji pabėgėlius ir migrantus išnaudojančias nusikalstamas gaujas, pirmumą atiduodant žmogaus orumui ir saugumui.

5. Sugrąžinti pasitikėjimo teisingumu ir lygiomis teisėmis jausmą nusivylusiam darbininkijos pasauliui, jaunimui, bedarbiams ir visiems, kurie ekonomiškai nukentėjo nuo finansinės krizės ir nepastovaus darbo. Reikalingos investicijos į socialinį sektorių. Reikia sumažinti Graikijos skolas, su viltimi užbaigti euro zonos krizę.

6. Užuot investavus į karą, reikia resursus ir paramą koncentruoti kraštams su mažomis pajamomis, skatinti jų ekonomikos plėtrą.

Karų priežastys įvairios ir dažnai neteisėtos. Tai – tautinis didžiavimasis, godumas, pyktis, valdžios siekimas, nenoras daryti gera, pavydas kaimyniniam kraštui. Kitaip tariant, šios rykštės šaknys suleistos į žmonijos egoizmo ir savanaudiškų interesų dirvą. Todėl logiška, kad į karą vedančių priežasčių pašalinimas gali remtis tik atitinkamomis priešingomis dorybėmis: meile priešui, vis plačiau liudijamu nuolankumu ir santūrumu. Teisingumas, jei remiasi tarptautine teise, gali padėti nukenksminti įtampą ir sąmoningiau įsipareigoti žmonijos gerovei, sakoma komunikate apie Europos merų konferenciją.

Konferencijos dalyviai susitiko ir su popiežiumi Pranciškumi.

Parengta pagal Vatikano radiją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija