Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. kovo 3 d., Nr. 5 (272)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Dešimtoji Šv. Valentino diena KITAIP

Šv. Valentino dienos džiaugsmu su kauniečiais ir miesto svečiais, suvažiavusiais iš įvairių Lietuvos vietų, vasario 14-ąją dalijosi Kauno arkivyskupija, vėl pakvietusi į didžiausią Baltijos šalyse Kauno „Žalgirio“ areną. Įvairaus amžiaus žmonės, šeimos su vaikais ir, žinoma, daugiausia jaunimas pilnutėlėje arenoje su profesionalių muzikos atlikėjų, drąsių ir uždegančių tikėjimo liudijimų programa tą vakarą šventė ypatingą Šv. Valentino dieną KITAIP. Šiemet ji, pavadinta „Krisk į meilę“ (plg. tėvą jėzuitą P. Arupą (P. Arrupe)), buvo atšvęsta dešimtąjį kartą. Nuo 300 jaunų žmonių arkivyskupijos salėje per dešimtmetį šventė išaugo iki renginio, tūkstančius žiūrovų per porą valandų panardinančio į bendrystės džiaugsmo jūrą ir kalbinančio visiems suprantama – meilės – kalba.

Šiemet Šv. Valentino dieną KITAIP šventė apie pusaštunto tūkstančio žmonių, dar tūkstančiai jų galėjo žiūrėti tiesioginę LRT „Kultūros“ kanalo transliaciją ar klausytis jos per „Marijos radiją“. Šventės dalyvius pasveikino Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, vėliau popiežiaus Pranciškaus tėviškąjį palaiminimą, jo meilę ir solidarumą perdavė apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), o visiems pabaigoje buvo skirtas ypatingas – į Kauną susirinkusių Lietuvos vyskupų – palaiminimas.

„Meilė turi sparnus – ji pakelia ir neša“

Nuo pirmųjų akimirkų šventės programa dovanojo netikėtumą – į sceną dainuoti išėjo kun. Povilas Narijauskas (juk ne kasdien scenoje matome dainuojantį kunigą... su sutana) ir solistė Rita Preikšaitė. Jų dueto kartu su trimitininku Dainiumi Radomskiu atliktas „Apaštalo Pauliaus himnas meilei“ tapo menine provokacija kiekvieno širdžiai – „Kas būčiau, jeigu neturėčiau meilės?“ (plg. 1 Kor 13).

„Mūsų tiek daug!“ – džiaugsmu su tūkstantine arena dalijosi šventę vedęs Rimas Šapauskas ir pakvietė sveikinimo žodį tarti renginio globėją Kauno arkivyskupą Lionginą Virbalą.

„Padėkokime tiems, kurie suburia švęsti kitaip – prasmingai“, – sakė arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį į renginio temą, – parkritę puolame žemėn, bet meilė turi sparnus – ji pakelia ir neša. Tai visiems linkiu patirti. Ir tikėjimo kelionėje – taip pat. Arkivyskupas Teofilius Matulionis mylėjo ir tikėjo. Jo niekas negalėjo įveikti. Kriskime į meilę, kad pakiltume“, – linkėjo visiems Kauno arkivyskupas.

„Mylėsiu tave, net kai žemės nebebus“, – smagia folkmuzika visus netrukus džiugino energingieji grupės „Kūjeliai“ jaunieji muzikantai. Jų pasirodymo metu arena plojimais sveikino netikėtai tūkstantinės minios akivaizdoje scenoje įvykusias dviejų jaunų žmonių sužadėtuves ir prisipažinimą: „Mane Dievas išmokė mylėti“ bei jautrią padėką mylimam žmogui: „Tu mane darai geresnį“.

„Jeigu aš jo nepaliesiu ir nemylėsiu, kam man mano gyvenimas?“

Ugninga, raiškia kalba po šių meilės prisipažinimų į šventės dalyvius kreipėsi svečias iš toli – tėvas jėzuitas Lukas Laniauskas, specialiai Šv. Valentino dienai paminėti iš Čikagos atskridęs į savo protėvių ir tėvų žemę – Lietuvą. Kunigas Lukas drąsiai ir įkvepiančiai pasakojo, kaip jis atpažino meilę artimui ir Dievui. Ar buvo lengva? Ne, pasakojo brolis jėzuitas, vyresniųjų siuntimu pabuvęs misionieriumi tarp raupsuotųjų.

Prie vieno šių vargšų, kuris bejėgiškai merdėjo akyse, sesers vienuolės Lukas buvo paprašytas pasilenkti, prisiliesti prie raupsuotojo ir jį palaiminti. Prieš akis Lukui prabėgo visas ankstesnis jo gyvenimas ir sukirbėjo nerimo mintis: „O jei jis paskui baigsis?“ „Pažvelgiau tam žmogui į akis ir supratau: jeigu aš jo nepaliesiu ir nemylėsiu, kam man mano gyvenimas? Atsiklaupiau prieš jį, ištiesiau ranką ir prisiliečiau“, – sakė t. Lukas SJ, akindamas visus kristi į meilę, atsiduoti jai visiškai. Juk meilė – visiškas ir galutinis atsidavimas. Taip Dievas kviečia mus būti Jo meilės dalininkais. Svečias prašė lietuvaičius taip mylėti, kad pasaulis atpažintų Lietuvą esant mylinčia šalimi.

„Mūsų giesmės – malda“, – sakė Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios gospelo choro vadovė Kristina Žaldokaitė ir pakvietė visus su talentinguoju choro jaunimu scenoje sugiedoti keletą eilučių, kartu pašlovinti Viešpatį, dovanojantį meilę!

Užauginti aukštą žalią medį – meilės medį – visiems linkėjo grupė „Žalvarinis“ ir savo garsiuosius „Brolius“, be kita, atliko drauge su Kauno miesto simfoniniu orkestru (dirigentas – Martynas Staškus). Meilę scenoje vėliau kartu su orkestru skleidė gerai žinomi, aplodismentais apdovanoti talentingieji dainininkai Ieva Narkutė ir Mantas Jankavičius, kaip jis sakė, sudainavęs pačias gražiausias savo meilės dainas.

„Jėzaus Kristaus meilė yra tai, dėl ko verta gyventi ir verta mirti“

„Kas yra šitas?“ – ironizavo apie save ir čia pat drąsiai Dievo meilės atradimu pasidalijo scenoje jaunasis Kristaus liudytojas – krepšininkas Laurynas Jacevičius. „Aš neturiu, ką daugiau pasakyti, o tik tai, ką Dievas padarė mano gyvenime“, – sakė Laurynas, prieš dvejus metus, jo žodžiais, sutikęs gyvąjį Dievą, kuris yra taip arti kiekvieno, kad reikia tik atsiliepti Jam! „Jėzaus Kristaus meilė yra tai, dėl ko verta gyventi ir verta mirti“, – paprastai kalbėjo jaunasis krikščionis, be to, pasakęs, jog prieš aštuomis mėnesius sukūrė šeimą, o salė paplojo už dar vieną jauną gražią šeimą Lietuvoje.

„Būkite palaiminti ir laimingi!“

Pabaigoje žmonės plojimais dėkojo ir vakarą drauge arenoje praleidusiems Lietuvos vyskupams, kurie vėliau pakilo į sceną visų palaiminti.

„Džiaugiuosi, galėdamas būti kartu ir dalytis broliška meile, kuri yra viso ko pagrindas ir priežastis“, – sakė ir šventės rengėjams dėkojo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana. Nuncijus atkreipė dėmesį, jog mes norime išreikšti meilę ne tik tiems, kurie šalia, bet pirmiausia tiems, kurie yra vargšai, vieniši, apleisti, tiems, kuriems neleista gimti, kuriuos sužeista visuomenė ir jos kultūra atstumia. „Mes skelbiame tikros meilės ir priėmimo kultūrą“, – sakė nuncijus ir pakvietė tarnauti meilei ir taip auginti savo žmoniškumą, atrasti, kas iš tikrųjų gyvenime turi vertę, – gailestingumą, nuolankumą ir atleidimą.

„Būkite palaiminti ir laimingi!“ – linkėjo Bažnyčios palaiminimą priėmusiai daugiatūkstantinei miniai arenoje arkivyskupas L. Virbalas.

Šventės dalyviams jaunieji renginio savanoriai išeinant padovanojo po atviruką su palinkėjimu „Švęsk kitaip“ su Evangelijos pagal Matą (14, 19–20) eilute apie duonos padauginimą – juk Viešpats meilę kaip duoną jau padalijo ir tebesidalija meilės alkstantiems!

Norėjusieji pratęsti šventę turėjo galimybę su renginio bilietais pakilti į Kristaus Prisikėlimo Bazilikos terasą ir pažvelgti į Dievo mylimą miestą nakties žiburiuose ar suklaupti valandėlės maldai mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, kur tą vakarą minint Vasario 16-ąją prasidėjo 40 val. Švč. Sakramento adoracija, kuri tęsėsi iki vasario 16 dienos rytmečio kaip padėka Dievui už mūsų laisvę, malda už Lietuvą, jos šeimas ir jaunimą.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija