Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. gegužės 5 d., Nr. 9 (276)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Dvasiniai vaisiai Medžiugorjėje yra akivaizdūs

Viso pasaulio katalikams žinomame Bosnijos ir Hercegovinos Medžiugorjės miestelyje kovo 26 – balandžio 5 dienomis lankėsi Popiežiaus pasiuntinys, Lenkijos Varšuvos–Pragos, Vyslos rytiniame krante esančios Lenkijos sostinės dalies, vyskupijos ganytojas arkivyskupas Henrikas Hoseris (Henryk Hoser). Popiežius Pranciškus jį pasiuntė susipažinti su sielovados padėtimi maldininkus iš viso pasaulio traukiančioje spėjamų Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietoje. Arkiv. H. Hoserio misija buvo tik pastoracinė, nesusijusi nei su doktrininiais galimų apsireiškimų aspektais, nei neturinti juos patvirtinti ar paneigti.

Medžiugorjė jau beveik keturis dešimtmečius garsėja kaip maldininkų kelionių tikslas ir Bažnyčios nepatvirtintų Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vieta. Spėjami Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimai keletui vietos vaikų prasidėjo 1981 metais. Tuometinės Jugoslavijos vyskupai atliko kelerius metus trukusį tyrimą ir jo išvadas pateikė Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacijai, kuri 1991 metais paskelbė, jog Medžiugorjėje neįžvelgta nieko antgamtiško. Vis dėlto kongregacija rekomendavo pasirūpinti, kad į Medžiugorję gausiai keliaujantys maldininkai turėtų užtikrintą deramą sielovadą. 2010 metais popiežiaus Benedikto XVI sprendimu buvo pradėtas naujas tyrimas, kuriam vadovavo buvęs popiežiaus vikaras Romos miestui kard. Kamilijus Ruinis (Camillo Ruini). Jis savo išvadas pateikė Tikėjimo mokymo kongregacijai, tačiau ji vis dar oficialiai nepasisakė. Šiemet popiežius Pranciškus pasiuntė lenką arkiv. H. Hoserį susipažinti su Medžiugorję lankančių piligrimų sielovada. Artimiausiu metu arkivyskupas pateiks savo ataskaitą Popiežiui, tačiau tai, ką matė Medžiugorjėje, jis gana plačiai komentavo vizito pabaigoje vykusioje spaudos konferencijoje.

„Medžiugorjė – nepaprastai dvasiškai vaisinga vieta, užauginanti daug gerų vaisių, tačiau tai savaime nereiškia, kad čia tikrai apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Sprendimą dėl apsireiškimų autentiškumo paskelbs tuo tikslu įkurta doktrininė komisija, o mano misija buvo išvien sielovadinė“, – sakė arkiv. H. Hoseris, užbaigdamas savaitę trukusį apsilankymą. Šventojo Sosto suteiktuose įgaliojimuose buvo nurodyta, kad jo misija – susipažinti su pastoracijos būkle, išsiaiškinti, kokie yra piligrimų poreikiai, siūlyti galimus naujus sprendimus, kad būtų kuo geriau suderintos visos sielovadinės iniciatyvos. Pasak arkiv. H. Hoserio, per savaitę, praleistą Medžiugorjėje, jis įsitikino, kad tai – tikrai malonės veikimo vieta ir kad apsilankymas šioje vietoje piligrimams tikrai teikia dvasinę naudą. Kasmet Medžiugorję aplanko po du su puse milijono žmonių, dėl to reikia pasirūpinti, kad jiems skirtas sielovadinis palydėjimas būtų kokybiškas ir sklandus. Žinoma, kalbant apie sielovadą, neįmanoma nutylėti neišvengiamai kylančio klausimo, ką gi manyti apie apsireiškimus. Kalbama apie šešis asmenis, kurie tvirtina regėję Švenčiausiąją Mergelę, o kai kurie iš jų turi regėjimus iki dabar – kas mėnesį, kas savaitę ir netgi kasdien. Kažkas yra paskaičiavęs, kad susumavus visus šiuos apsireiškimus, jų skaičius siektų 42 tūkstančius. Dėl to svarbu, kad būtų kuo greičiau sulaukta ir oficialios pozicijos šiuo klausimu. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia bus oficiali nuomonė, akivaizdu, kad Medžiugorję lankantys piligrimai nuoširdžiai gerbia Dievo Motiną ir kad Marijos artumas šiandien labai svarbus ir reikalingas visam pasauliui.

Sielovadinę vizitaciją Medžiugorjėje užbaigęs arkivyskupas sakė, kad kartu su pamaldumu Dievo Motinai, jis matė ir autentišką nuoširdų kristocentrinį maldingumą, daug maldininkų, dalyvaujančių Eucharistijos aukoje, eucharistinėse adoracijose, Kryžiaus kelyje, daugybę žmonių, einančių išpažinties. Šioje vietoje viešpatauja nuoširdaus maldingumo atmosfera, palanki širdžių atsivėrimui ir dvasiniams išgyvenimams, tikėjimo atradimui ir sustiprinimui, atsivertimui.

Paminėti ir šioje vietose subrandinti pašaukimai į kunigus ir vienuolius. Daugiau kaip šeši šimtai jaunų žmonių – daugiausia iš Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV – lankydamiesi Medžiugorjėje suvokė, kad jų kelias – kunigystė ar Dievui pašvęstas gyvenimas. Šioje vietoje užsimezgė apie 30 naujų bažnytinių judėjimų bei bendruomenių, vykdančių gailestingumo darbus. Dar vienas labai svarbus momentas, pasak arkiv. H. Hoserio, yra tai, kad Mergelė Marija šioje vietoje tituluojama Taikos Karaliene. Šis vardas ypatingai skamba šiame regione, dar neseniai išbridusiame iš daug aukų pareikalavusio karo. Malda už taiką visada labai svarbi, net ir šiandien, kai vyksta, popiežiaus Pranciškaus žodžiais tariant, „Trečiasis pasaulinis karas dalimis“.

„Medžiugorjė tikrai duoda labai gerus ir reikalingus dvasinius vaisius“, – sakė arkivyskupas. Jo įsitikinimu, net jei Šventasis Sostas nepatvirtintų apsireiškimų autentiškumo, Mergelės Marijos gerbimas šioje vietoje nesiliaus, o šią vietą lankantys žmonės jaus Dievo Motinos globą.

Vatikano radijas 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija