Šventėje lankėsi nuncijus

Muziejaus sodelyje, ant kalnelio

Egidijaus Bavikino koncertas

Daugybė Lietuvoje yra lankytinų vietų, susijusių su tikėjimo puoselėjimu. Viena iš jų – Prienų rajone, Šilavoto seniūnijoje, esantis ir jau 10 metų veikiantis Davatkyno muziejus. Ir mes, būrelis alytiškių – Juozas ir Emilija Krušiniai, Alfonsas Vitkauskas, Irena Kriukonienė – turėjome galimybę dalyvauti gražiame minėjime. Traukia ši vieta, nes teko ten gyventi ir dirbti nemažai metų.

Šventė pradėta iškilmingomis šv. Mišiomis, kurias Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje už moteris, mokiusias tikėjimo, aukojo apaštališkais nuncijus Lietuvoje, arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), klebonas kun. Ričardas Kmitas ir keli kunigai. Giedojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras, solistai Egidijus Bavikinas ir Liudas Mikalauskas. Nuncijus iš sakyklos kalbėjo apie džiaugsmą, liudijantį tikėjimo skleidimą sunkiais sovietiniais metais, ir atminimą moterų, buvusių anuomet Dievo tarnaitėmis.

Po šv. Mišių ilga procesija patraukė davatkėlių taku muziejaus link. Sustojo šv. Kazimiero ir šv. Jokūbo skulptūrų pašventinimui. Susirinkusieji skubėjo apžiūrėti muziejaus eksponatus ir išklausyti minėjimo programą. Apaštalinis nuncijus kalbėjo apie tai, kokia svarbi yra ši vieta, kurioje gyva Lietuvos dvasia ir tautos kultūra, saugomas identitetas. Davatkėlės mokė vaikus Evangelijos tiesų, nelaukdamos tuometinės valdžios leidimo. Be to, jos slaugė ligonius, mokė Šilavoto moteris verpti ir austi. „Ši vieta dvasinga, tinkama žmogui susikaupti“, – baigė kalbą nuncijus.

Apie muziejaus įkūrimo istoriją pasakojo Petras ir Viktorija Lincevičiai.

Sveikinimo ir dėkojimo žodžius tarė Seimo narys Audrius Palionis, Šilavoto seniūnė Neringa Pikčilingienė ir kiti garbūs asmenys.

Šventinis koncertas kėlė nuotaiką, kvietė mylėti Tėvynę, gimtąją kalbą. Nepaprastai gražiai skambėjo Liudo Mikalausko ir Egidijaus Bavikino duetas. Ir nuplaukė nuo kalnelio į slėnius daina „Ant kalnelio, ant aukštojo“. Duetas atliko Vytauto Kernagio, Giedriaus Kuprevičiaus ir liaudies dainas, o pastarosioms pritarė visi susirinkusieji. „Gražiausios dainos Šilavote skirtos Dievui ir Tėvynei“, – kalbėjo L. Mikalauskas. „Šią žemę Dievas dovanojo, ji – mūsų pradžia ir pabaiga“, – skambėjo dainoje. Širdį palietė Kauno sakralinės muzikos mokyklos choro daina „Kristus prisikėlė“ ir kitos. Šventinį renginį vedė Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė rašytoja Aldona Ruseckaitė, kilusi iš šios žemės. Šventėje dalyvavo  ne tik šilavotiškiai, bet ir buvę mokyklos mokiniai, čia kažkada dirbę ir gyvenę žmonės.

Nestigo kalbų, prisiminimų apie praeitį, susitikus artimiesiems, giminėms, geriems pažįstamiems. Šventės įspūdžiai išliks ilgai atmintyje.

Emilija Krušinienė,
Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė

© 2017 „XXI amžius“