Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. liepos 21 d., Nr. 14 (281)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Gyvojo Rožinio draugijos 10-metis

Padėka klebonui kun. Rimantui
Žaromskiui (dešinėje) ir svečiui
kun. Virginijui Veilentui

Tytuvėniškių procesija

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčioje ir vienuolyno reflektorinėje salėje vyko Tytuvėnų parapijos Gyvojo Rožinio draugijos 10-mečio paminėjimas. Dalyvavo daug Gyvojo Rožinio draugijos maldininkų iš Panevėžio, Naujamiesčio bei Perekšlių kaimo (Panavėžio r.), iš Radviliškio rajono Palonų, Kelmės ir Kražių. Prieš šv. Mišias po bažnyčios skliautais skambėjo bendra Rožinio malda. Jai vadovavo Gyvojo Rožinio draugijos pirmininkė Teresė Barkauskienė.

Šv. Mišias aukojo kariuomenės kapelionas, teologijos mokslų daktaras kun. Virginijus Veilentas. Jo sekmadienio homilijoje kalbėta apie Švč. Mergelės Marijos apsilankymą pas giminaitę Elžbietą. Pasak kunigo, Marija, sužinojusi, jog taps Išganytojo motina, eina ir dalinasi šiuo sielos džiaugsmu. Dabar dažnai nebesugebame dalintis tuo, ką turime – nei materialiais, nei dvasiniais lobiais. Kapelionas kvietė mokytis bendravimo ir prie šeimos stalo, kur galima ištarti padėkos žodžius, pasiūlyti pagalbą artimajam. Kun. V. Veilentas sakė, kad jam didelis džiaugsmas melstis su Gyvojo Rožinio maldos mylėtojais.

Už šią šventę Tytuvėnų klebonas kun. Rimantas Žaromskis dėkojo choristams, procesijos dalyviams, gėlių barstytojoms ir jų mokytojai, patarnautojams, geradariams ir visiems svečiams. Atskira padėka už gerus darbus nuskambėjo Gyvojo Rožinio draugijos vadovei T. Barkauskienei. Klebonas linkėjo Dievo palaimos, ilgai gyvuoti ir plėtoti maldininkų veiklą.

Laima Tamutienė dėkojo abiems kunigams už meilę Rožinio maldai, kad jos dėka kiekvieną sekmadienį žmonės vienu laipteliu priartėja prie Aukščiausiojo Viešpats širdies. Klebonui Rimantui moteris dovanojo dr. Artūro Grickevičiaus mokslinę monografiją „Katalikų kunigų seminarija Kaune: 150-ies metų istorijos bruožai“, tardama prelato prof. dr. Vytauto Stepono Vaičiūno žodžius apie pašaukimą, kaip Dievo dovaną. T. Barkauskienė dėkojo kunigui Virginijui už tai, kad atvyko į Tytuvėnus, padėjo šv. Mišių aukoje tapti vieningiems, mokė mylėti, atjausti, bendrauti. Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos pirmininkė Nijolė Gylienė džiaugėsi, kad tytuvėniškiai susibūrė į draugiją, kad visą dešimtmetį gražiai bendrauja, atvyksta į tolimiausiose vietose vykstančius kongresus, kad maldoje yra vieningi, linkėjo, kad atsirastų Šiaulių vyskupijos draugija, kurios centras, be abejo, turėtų būti Tytuvėnai. Bendraminčiams dovanojo ikoną „Šventoji šeima“.

Po iškilmių bažnyčioje vienuolyno reflektorinėje salėje vyko agapė. Kunigas Rimantas palaimino stalą, o susirinkusieji pasimeldė už jį bei dalyvavusius šventėje klebono tėvelius. Klebonas visus apdovanojo. Vėliau svečiai ir tytuvėniškiai bendravo, vaišinosi kava, arbata bei užkandžiais, dainavo ir net šoko. Muzikavo Arvydas Čiužauskas. Baigiantis agapei buvo perskaitytas eiliuotas „Raskilos“ literatų klubo vadovės, poetės Teresės Rimulaitytės sveikinimas tytuvėniškių draugijai „Rožinio karalienė“. T. Barkauskienė Kražių Gyvojo Rožinio draugijos vadovei Danutei Ambrozaitienei įteikė šviesaus atminimo tautodailininko Pranciškaus Belaglovio sukurtą dovaną – kryžių.

Bronislava Buchienė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija