Netektis

A†A kun. Petras Dumbliauskas SDB

(1929 12 02–1959 03 25–2017 10 04)

Spalio 4 dieną Marijampolės ligoninėje mirė kunigas salezietis Petras Dumbliauskas. Jis gimė 1929 m. gruodžio 2 d. Veisiejų valsčiuje, Bartelių kaime. 1940 metais baigė Veisiejų vidurinę mokyklą. 1959 m. kovo 25 d. baigęs Kauno kunigų seminariją vyskupo Julijono Steponavičiaus buvo įšventintas kunigu. Vikaru ir klebonu dirbo įvairiose Lietuvos vietose. 1959–1961 metais darbavosi Leipalingyje. 1974 metais kartu su kunigais Sigitu Tamkevičiumi, Juozu Zdebskiu, Lionginu Kunevičiumi ir Pranu Adomaičiu pasirašė kreipimąsi į TSRS žmogaus teisių gynimo komitetą, reikalaudami išlaisvinti už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ areštuotus okupuotos Lietuvos piliečius. Rusų akademikas A. Sacharovas tai paskelbė pasaulio visuomenei, prašydamas ginti nekaltai įkalintus žmones. 1978–1979 metais, dirbdamas Tabariškėse (Kauno r.), parapijiečių padedamas, atstatė bažnyčią ir pastatė kleboniją, Šv. Kazimiero statulą.

1985 m. sausio 31 d. davė amžinuosius vienuolinius įžadus kunigo Bosko saleziečių – Šv. Pranciškaus Salezo – Draugijoje. 1989–1995 metais buvo Alytaus klebonas ir Alytaus dekanato dekanas. Alytuje pradėjo statyti parapijos namus naujajai Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, parapijai. 1995 m. rugsėjo 14 d. atvyko į Kauno Palemono Švč. Mergelės Marijos, Rožančiaus Karalienės, parapiją. 1996 metais išvyko į Vilniaus Šv. Jono Bosko parapiją, o 1999 metais buvo paskirtas Vilniaus Saleziečių namų direktoriumi. Po to buvo paskirtas Rumšiškių parapijos klebonu ir nuo 2001 metų sugrįžo į Palemono parapiją, buvo jos klebonu, po to – vikaru ir rezidentu. 2009 m. kovo 25 d. Palemono Švč. Mergelės Marijos, Rožančiaus Karalienės, bažnyčioje šv. Mišiomis buvo paminėtas kun. P. Dumbliausko SDB kunigystės 50-mečio jubiliejus.

Nuo 2014 m. lapkričio 6 d. buvo Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio parapijos altaristas ir tarnavo iki sveikatos pablogėjimo. Vėliau gydėsi Marijampolės ligoninėje ir ten mirė.

Kunigas Petras buvo uolus išpažinčių klausytojas. Gyvenimiškais pavyzdžiais, teisingais nurodymais, tėviškais patarimais prakalbindavo žmonių širdis. Jis sakė ir gyveno tuo: „Dievą garbinkime ir Jam dėkokime ne tik malda, bet ir kiekvienu savo žingsniu, darbu, poilsio valandėle…“ Kunigas Petras, legionierių vadinamas Dvasios Tėveliu, buvo labai pareigingas. Paprašytas atlikti kokias nors bažnytines apeigas, jis atsakydavo: „Visada pasiruošęs – ir dieną, ir naktį“.

Kun. P. Dumbliauskas SDB buvo pašarvotas Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje. Čia šv. Mišios aukotos spalio 5 dieną 18 val., o laidotuvių šv. Mišios– spalio 6 dieną 11 val. Jose dalyvavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, koncelebravo apie 40 kunigų. Arkiv. S. Tamkevičius pamoksle pabrėžė, kad kunigas Petras priklauso tai Lietuvos kunigų kartai, kuriai teko dalia patirti sovietinę priespaudą, bet kuri nėjo į jokius kompromisus ir ištikimai laikėsi bažnytinės linijos, visais įmanomais būdais kovojo už Bažnyčios teisę nevaržomai skelbti Evangeliją.

Vėliau kunigas Petras buvo išlydėtas į savo gimtąją Veisiejų parapiją. Laidotuvių šv. Mišias Veisiejų Šv. Jurgio parapijoje 14 valandą, aukojo Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, koncelebravo apie 20 kunigų. Po jų kun. P. Dumbliauskas SDB, kaip pats pageidavo, buvo iškilmingai palaidotas Veisiejų kapinėse prie kitų kunigų.

Kun. Massimo Bianco SDB

© 2017 „XXI amžius“