Mirė VDU TF dėstytojas

Dr. Valdas Mackela Ričardo Šaknio nuotrauka

Lapkričio 24-osios vakarą, po 167 dienas trukusios narsios kovos su liga, į Tėvo namus iškeliavo dr. Valdas Mackela – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teologijos fakulteto dėstytojas, Vilniaus Universiteto Religinių studijų centro bendradarbis. Jis gimė 1972 metais Kaune, Vytauto ir Janinos Mackelų šeimoje, turėjo jaunesnį brolį Dalių.

1991 metais V. Mackela baigė Kauno „Rasos“ vidurinę mokyklą ir įstojo į atkurtojo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Civilizacijų istorijos specialybę, studijavo VDU teologijos-filosofijos fakultete. 1992–1993 metais studijavo Kalbos ir katechetikos institute Gaminge, Austrijoje. 1995 metais Vytauto Didžiojo universitete Katalikų teologijos fakultete suteiktas teologijos bakalauro laipsnis. Darbo tema – „Aukščiausios realybės patirtis mistikoje“. 1997 metais VDU Katalikų teologijos fakultete suteiktas teologijos licenciato laipsnis. Darbo tema – „Žmogaus išganymo ir pasaulio eschatologijos sofiologinė interpretacija šiuolaikinėje stačiatikių teologijoje“. 1998 metais studijavo Varšuvos Kardinolo Stepono Višinskio universitete. Nuo 1998 iki 2003-ųjų ir pastaruosius kelerius metus buvo Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro bendradarbis. 1998–2005 metais bendradarbiavo savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, katalikiškame mėnraštyje „Sandora“, redagavo žurnalą jaunimui „Lux“, dirbo „Katalikų pasaulio“ leidyklos knygų leidybos skyriuje, kūrė laidas „Šventadienio mintys“ LRT televizijoje. Yra publikavęs mokslinių ir publicistinių straipsnių, išvertęs Popiežiškosios Biblijos komisijos dokumentą „Biblijos aiškinimas Bažnyčioje“, keletą teologinių ir krikščioniškojo maldingumo knygų, dalyvavęs daugelyje respublikinių ir tarptautinių mokslinių konferencijų ir seminarų.

2012 metais Vytauto Didžiojo universitete apgynė daktaro disertaciją „Jėzus Kristus apokrifinėse evangelijose. Ortodoksija ir erezija ankstyvojoje krikščionybėje“. Dėstė VDU Katalikų teologijos fakultete. Aktyviai dalyvavo katalikų charizminiame atsinaujinime („Gyvieji akmenys“, „Naujoji Sandora“ ir kitos bendruomenės).

2012 metais Vilniaus Bernardinų bažnyčioje sutiko ir pamilo Dalią. Toje pačioje bažnyčioje vysk. Kęstutis Kėvalas juos sutuokė 2015 metais.

Atsisveikinti ir melstis už dr. V. Mackelą buvo galima lapkričio 26 dieną Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios Šv. Mykolo koplyčioje. Šv. Mišias už jį tą sekmadienį 18.30 val. Bernardinų bažnyčioje aukojo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, būrys kunigų, kuriems sielovadoje talkindavo dr. V. Mackela. Po šv. Mišių vyko šlovinimo ir liudijimų vakaras.

Po atsisveikinimo Vilniuje, Bernardinų bažnyčioje, kitos dienos popietę 13 val. laidotuvių procesiją prie Raudondvario bažnyčios pasitiko kauniečiai – gausus būrys vyskupų, kunigų, diakonų, seminaristų, VDU Katalikų teologijos fakulteto darbuotojų, studentų, arkivyskupijos institucijų, organizacijų, įvairių bendruomenių žmonių atėjo atsisveikinti su bičiuliu, bendradarbiu, dėstytoju, daug kam pažįstamu įsimintinų seminarų, konferencijų, radijo laidų vedėju, įdomių rašytinių ir uždegančių sakytinių tekstų autoriumi, atėjo melstis ir dėkoti Dievui už gana trumpą, bet ryškų jo gyvenimą, kuriame liudijimu daugeliui tapo ir paskutinius mėnesius patirta sunkios ligos kančia.

Su ramybės palinkėjimu ir užuojauta ypač mirusiojo artimiesiems Raudondvario bažnyčioje į visus kreipėsi laidotuvių Mišioms vadovavęs Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete Didysis kancleris, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas. „Tai pats Valdas mus visus čia subūrė. Subūrė savo tikėjimu. Apie jį jis mokėjo kalbėti ne vien žodžiais – kalbėjo visa širdimi, iš sielos gelmių. Jis kalbėjo ir savo kančia, ištverme“, – sakė ganytojas ir pakvietė melstis už Valdo susitikimą su Dievu amžinybėje – veidas į veidą, širdis į širdį. Šv. Mišias kartu su ordinaru koncelebravo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, Kauno kunigų seminarijos Studijų dekanas prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS ir daugiau kaip dešimt kelių vyskupijų kunigų. Patarnavo nuolatiniai diakonai Benas Ulevičius, Nerijus Čapas OFS, Audrius Jesinskas ir diakonai Emilis Vasiliauskas bei Vincentas Lizdenis. „Nuo tada, kai sužinojome apie Valdo ligą, visi įžengėme į intensyvų Dievo kalbėjimo mums metą“, – sakė homilijoje VDU KTF dekanas diak. Benas Ulevičius, prisimindamas ne vienam naują, netikėtą tikėjimo ir maldos patirtį per šį laiką.

„Trys dalykai Valdui buvo svarbiausi: kad šeimoje būtų ramybė, meilė, kad norėtume į dangų ir jame žavėtumės Dievo grožiu“, – apie savo tikėjimo brolį, bičiulį ir bendradarbį šiltai atsiliepė diak. Benas, paminėdamas šeimynišką Valdo būdą. Jo meilė buvo ir teologija. Pasak dekano, žinias studentams kaip dėstytojas jis perteikdavo netikėtai ir gyvai, nes teologija jam buvo ne schema, kurioje trūktų svarbiausio – Jėzaus Kristaus Asmens. Valdas buvo nepaprastai „esantis“, žinodavo, ko labiausiai reikia kitam tuo metu – paguodos, finansinės paramos ar kitų dalykų. Su dėkingumu diak. Benas prisiminė kolegos mokslinių interesų platumą, knygų vertimus ir leidimus, „Marijos radijo“ laidas, „Alfa“ kursus, seminarus ir konferencijas, jo mėgstamas nesibaigiančias diskusijas draugų, studentų rateliuose. Ten, kur būdavo Valdas, visada galėjai laukti netikėtumų – kaip netikėtai padvelkia ir Dievo Dvasia.

„Viešpats neišklausė mūsų sveikatos prašymų, tačiau išpildė paties Valdo troškimą“, – sakė laidotuvių apeigoms vėliau vadovavęs Telšių vyskupas K. Kėvalas, visų vardu atsisveikindamas su juo ganytojo žodžiais, didžiuodamasis, kad pažinojo Valdą kaip giedrą žmogų, pilną valiūkiškumo, švelnumo, su Viešpaties veido šypsena ir dangaus žydryne akyse – dangaus, kurio jis troško žemėje. „Amžinasis gyvenimas nėra iliuzija ar tikėjimas tuo, kas bus ateityje. Tu visiškai supratai, kad žemėje gyveni dangumi“, – apie savo mokinį, vėliau kolegą V. Mackelą sakė prel. prof. V. S. Vaičiūnas, jautriame atsisveikinimo žodyje tėviškai paminėdamas jį kaip teologijos mokslo šviesulį Lietuvoje, kaip vienos tikinčiųjų šeimos mylimą sūnų.

„Šitiek žmonių, kuriuos vakar mačiau Bernardinų bažnyčioje ir kurie šiandien čia susirinko, – liudijimas, – sakė VDU Santuokos ir šeimos studijų centro direktorius, kun. prof. dr. Andrius Narbekovas, iškeldamas Valdo charizmą, – apie nepaprastą pasauliečio gebėjimą kalbėti apie Dievą ir būti kitų priimtam, būti Jėzaus skelbėju ir liudytoju iki pat paskutinės savo gyvenimo akimirkos“.

Dr. V. Mackela palaidotas naujosiose Raudondvario kapinėse.

Pagal katalikai.lt

© 2017 „XXI amžius“