Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2018 m. sausio 19 d., Nr. 2 (293)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Popiežius susitiko su mokytojais katalikais

Sausio 5-ąją popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė 400 mokytojų, kurie šiuo susitikimu užbaigė tris dienas trukusį Italijos katalikų mokytojų draugijos nacionalinį kongresą „Atminties ir ateities“ tema. Popiežius Pranciškus kalbėjo apie susitikimo kultūrą, mokyklos ir šeimos sąjungą, ekologinį ugdymą. Jis padrąsino mokytojų dalyvavimą šioje draugijoje.

Popiežius sakė, kad Bažnyčia įsipareigoja skleisti susitikimo kultūrą. „Drąsinu jus tai daryti, jei įmanoma, dar išsamiau ir paveikiau. Šiame kultūriniame iššūkyje labai svarbūs pagrindai, kurie padedami pirminio vaikų ugdymo metu. Tiek katalikiškose, tiek valstybinėse mokyklose dirbantys mokytojai katalikai turi žadinti mokinių atvirumą kitam kaip veidui, kaip asmeniui, kaip sesei ar broliui, kuriuos reikia pažinti ir gerbti, su jų istorija, privalumais ir trūkumais, turtingumu ir ribomis“, – kalbėjo popiežius Pranciškus. Turime bendradarbiaudami formuoti atvirus ir juos supančia tikrove besidominčius jaunuolius, rūpestingus ir švelnius, laisvus nuo paplitusios nuostatos, pasak kurios, norint būti kažko vertiems, reikia konkurencijos, agresijos, kietumo kitam, ypač skirtingam, svetimšaliui ar tam, kuris kliudo. Deja, toks yra „oras“, kuriuo mūsų vaikai dažnai kvėpuoja, ir reikia siekti, kad jie galėtų kvėpuoti sveikesniu, žmoniškesniu oru. Šiuo požiūriu svarbi sąjunga su tėvais. Deja, ugdymo sąjunga tarp mokyklos ir šeimos išgyvena krizę arba yra visai suardyta. Seniau egzistavo stiprus ryšys tarp mokytojų ir tėvų. Šiandien situacija pasikeitė, tačiau negalima tik ilgėtis praeities. Reikia įsisąmoninti pokyčius tiek šeimoje, tiek mokykloje, ir įsipareigoti vaisingam šeimos ir mokyklos bendradarbiavimui. Reikia tai skatinti planingai, su pedagogų pagalba. Anot Popiežiaus, reikia naujo „bendrininkavimo“ tarp mokytojų ir tėvų. Reikia liautis galvoti vienas apie kitą kaip priešpriešines jėgas, kurios kaltina viena kitą, bet stengtis įsijausti į padėtį, suprasti objektyvius sunkumus, kurti didesnį tarpusavio solidarumą. Trečias Šventojo Tėvo pabrėžtas dalykas buvo ekologinis ugdymas, kuris neapsiriboja sąvokomis, nors ir reikalingomis, bet skatina gyventi tam tikru būdu, kuris yra integralus, o ne šizofreniškas, kai, pavyzdžiui, rūpinamasi gyvūnais, bet nekreipiama dėmesio į senelius; kai kovojama už Amazonės miškus, tačiau nesirūpinama teisingu atlygiu darbininkams. Geras ugdymas, pasak popiežiaus Pranciškaus, brandina asmeninę atsakomybę, ugdo asmeninę ekologinę etiką, kuri lemia kasdienius pasirinkimus ir neapsiriboja deklaravimu skambių šūkių, kuriuos turi įgyvendinti kiti. Krikščionims tokio elgesio prasmingumas ir motyvacija kyla iš santykio su Dievu Kūrėju, su Atpirkėju Kristumi, kuris yra visatos ir istorijos centras, su Šventąja Dvasia, kuri yra Kūrinijos simfonijos ir harmonijos versmė.

Galiausiai Šventasis Tėvas padrąsino būti ir dalyvauti draugijoje, mokytojų asociacijoje. Tai yra vertybė, kuri negimsta savaime, kurią reikia auginti. „Nebijokite skirtumų ir konfliktų, kurių paprastai asociacijose pasitaiko, bet spręskite juos evangeliniu stiliumi, siekiant gėrio“, – sakė popiežius Pranciškus.

Italų katalikų mokytojų draugijos kongresą pradėjo šalies vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Gvalteras Basetis (Gualtiero Bassetti). Jis pastebėjo, jog „norint būti mokytojais katalikais šiandieninėje Italijoje, reikia būti drąsiais prieš dominuojantį mentalitetą ir reikliais sau. Nereikia susiriesti į save tarsi ežiams, užsidaryti tarsi rezervate ar ištirpti dabartinėje visuomenėje tarsi sniegui saulėje. Reikia būti žemės druska. Šiuo atveju, druska mokykloje. Reikia būti smalsiems, aistringiems pažinimui ir asmenims, svetingiems visiems, atviriems tikrovei, jautriems tiesos ir teisingumo poreikiui, kad niekas neprarastų galimybės augti ir įnešti tai, ką galį, į bendrą gyvenimą“.

Vatikano radijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija