Lietuvos valstybės kūrėjai buvo ir kunigai

Lietuvos Taryba, pasirašiusi 1918 m. vasario 16 d. valstybės Nepriklausomybės atkūrimo Aktą. Sėdi (iš kairės): Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, kun. Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, kun. Jurgis Šaulys, Kazimieras Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun. Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, kun. Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis. Vilnius, 1918 m. vasaris. Fotografas A. Jurašaitis Lietuvos centrinis valstybės archyvas. A073-P0955

Vasario 16-osios Akto signatarai kunigai

Kun. Vladas Mironas

Kun. Alfonsas Petrulis

Vysk. Justinas Staugaitis

Prel. Kazimieras Steponas Šaulys

Kunigai – Lietuvos vyriausybių ministrai

Vysk. Mečislovas Reinys

Kun. Mykolas Krupavičius

Signataro Jono Vailokaičio ir jo brolio kun. Juozo Vailokaičio kapas Paštuvos kapinėse

Signataro kun. Alfonso Petrulio kapas Musninkų bažnyčios šventoriuje

Pirmasis pasaulinis karas sudarė palankias tarptautines aplinkybes ir palankiai pakoregavo Lietuvos geopolitinę situaciją savarankiškumo siekiams įgyvendinti, jo metu garsiau reikalauta autonomijos. 1917 m. rugsėjo 18–23 d. Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija nusprendė, kad galutinę valstybės valdymo formą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys demokratiškai visų gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Šiam tikslui įgyvendinti buvo išrinkta dvidešimtiems asmenų Lietuvos Taryba, kurią sudarė pagrindinių to meto lietuvių politinių srovių atstovai. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės Aktą. Jį pasirašė visi dvidešimt Lietuvos Tarybos narių:

Saliamonas Banaitis (1866 07 15–1933 05 04), Jonas Basanavičius (1851 11 23–1927 02 16), Mykolas Biržiška (1882 08 24–1962 08 24), Kazimieras Bizauskas (1892 02 15–1941 06 26), Pranas Dovydaitis (1886 12 02–1942 11 04), Steponas Kairys (1879 01 03–1964 12 16), Petras Klimas (1891 02 23–1969 01 16), Donatas Malinauskas (1869 03 07– 1942 11 30), Vladas Mironas (1880 06 22–1953 02 18), Stanislovas Narutavičius (1862 09 02–1932 12  31), Alfonsas Petrulis (1873 08 04–1928 06 28), Antanas Smetona (1874 08 10– 1944 01 09), Jonas Smilgevičius (1870 02 12–1942 09 27), Justinas Staugaitis (1866 11 14–1943 07 08), Aleksandras Stulginskis (1885 02 26–1969 09 22), Jurgis Šaulys (1879 05 05–1948 10 18), Kazimieras Steponas Šaulys (1872 01 28–1964 05 09), Jokūbas Šernas (1888 06 14–1926 07 31), Jonas Vailokaitis (1886 06 25–1944 12 16), Jonas Vileišis (1872 01 03–1942 06 01).

Keturi Vasario 16-osios Akto signatarai buvo kunigai: Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis, Justinas Staugaitis ir Kazimieras Steponas Šaulys. J. Staugaitis vėliau tapo Telšių vyskupu, o K. S. Šaulys – prelatu ir apaštališkuoju protonotaru. Aleksandras Stulginskis 1908 metais buvo baigęs Žemaičių kunigų seminariją Kaune, dar metus tobulinęsis Insbruko (Austrija) universiteto Teologijos filosofijos fakultete, bet atsisakė šventinimo kunigu. Jono Vailokaičio brolis Juozas buvo kunigas. Jurgis Šaulys studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje, bet už lietuviškų knygų platinimą ir tautinę veiklą 1899 metais buvo iš jos pašalintas.

Devyni signatarai vėliau buvo išrinkti Seimo nariais: Kazimieras Bizauskas (buvo Steigiamojo Seimo narys), Steponas Kairys (Steigiamojo Seimo, I Seimo, II Seimo ir III Seimo narys), Vladas Mironas (III Seimo narys), Antanas Smetona (III Seimo narys), Justinas Staugaitis (Steigiamojo Seimo, I Seimo, II Seimo narys), Aleksandras Stulginskis (Steigiamojo Seimo, I Seimo ir III Seimo narys), Kazimieras Steponas Šaulys (Steigiamojo Seimo narys), Jonas Vailokaitis (Steigiamojo Seimo narys), Jonas Vileišis (I Seimo narys). Du iš jų ėjo Seimo Pirmininko pareigas. Aleksandras Stulginskis buvo Steigiamojo Seimo Pirmininkas, einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas ir III Seimo Pirmininkas, o Justinas Staugaitis ėjo II Seimo Pirmininko pareigas. Du signatarai – Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis – ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.

Kazimieras Bizauskas ir Pranas Dovydaitis buvo įkalinti ir sušaudyti, Donatas Malinauskas ir Vladas Mironas mirė tremtyje, Petras Klimas ir Aleksandras Stulginskis, patyrę tremtį, mirė Lietuvoje.

Beje, 1917 m. rugsėjo 18–23 d. Vilniuje vykusioje Lietuvių konferencijoje dalyvavo ir daugiau kunigų, o Lietuvos Tarybos nariai, kurie galėjo pasirašyti Vasario 16-osios Aktą, buvo dar du kunigai – Juozas Stankevičius ir Pranciškus Urbanavičius, bet jie po priekaištų, kad Lietuvos nepriklausomybės aktą pasirašys per daug kunigų, savo vietas paliko kitų, kairiųjų atstovų, naudai. (Beje, ilgą apybraižą apie kun. Pranciškų Urbanavičių netrukus pradės spausdinti „XXI amžius“.)

Lietuvos pirmosiose vyriausybėse irgi buvo kunigų – net penki. Lietuvos nepriklausomybės Vasario 16-osios Akto signataras kun. Vladas Mironas vadovavo XVIII vyriausybės (1938 03 24–193812 05) ministrų kabinetui, ėjo žemės ūkio ministro pareigas (1938 10 01–1939 03 28), buvo XIX vyriausybės (1938 12 05–1939 03 28) ministras pirmininkas; kun. Juozas Purickis (vėliau atsisakęs kunigystės, 1883 04 19–1934 10 25) buvo VI Vyriausybės (1920 06 19–1922 02 02) užsienio reikalų ministras (iki 1921 12 20), kun. Vladas Rafaelis Jurgutis (vėliau atsisakęs kunigystės, 1885 11 05–1966 01 09) buvo VI Vyriausybės (1920 06 19–1922 02 02) užsienio reikalų ministras (1922 01 05–1922 02 02), VII Vyriausybės (1922 02 02–1923 02 23) užsienio reikalų ministras (iki 1922 09 28), kun. Mykolas Krupavičius (1885 10 01–1914 06 13–1970 12 14) buvo IX, X, XI, XII vyriausybių (1923 06 29–1926 06 15) žemės ūkio ministras, kun. Mečislovas Reinys (vėliau arkivyskupas, 1884 02 05–1907 06 10–1953 11 08) buvo XII Vyriausybės (1925 09 25–1926 06 15) užsienio reikalų ministras (iki 1926 04 20). Arkiv. M. Reinys mirė Vladimiro kalėjime Rusijoje ir 1998 metais jam užvesta beatifikacijos byla, galbūt netrukus jis bus paskelbtas palaimintuoju.

Beje, daugelio ministrų tėvai norėjo, kad jų sūnūs būtų kunigais todėl nemaža dalis studijavo, o kai kurie ir baigė kunigų seminarijas, tačiau šventimų atsisakė. Pavyzdžiui, Julius Čaplikas (1888 06 20–1941 07 30) 1909 metais baigė Sankt Peterburgo dvasinę seminariją, Antanas Tamošaitis (1894 08 18–1940 11?) 1913–1915 metais mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. Abu jie buvo nukankinti: J. Čaplikas – sušaudytas, A. Tamošaitis mirė kalėjime. Kauno kunigų seminarijoje 1904 metais studijavo Juozas Paknys (1883 09 23–1978 01 03). Daug ministrų buvo nukankinta sovietiniuose lageriuose, nemažai jų ištvėrė tremtį, kai kurie spėjo pasitraukti į Vakarus arba mirė dar okupacijai neprasidėjus.

Taigi minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, kai Vasario 16-ąją 12.30 val. visose Lietuvos bažnyčiose sugaus varpai, mušdami 100 dūžių, prisiminkime visus, kūrusius valstybę ir už tai nukentėjusius, mirusius, sušaudytus ar nukankintus lageriuose. Už visus juos sukalbėkime bent po „Sveika, Marija“ ir „Amžinąjį atilsį“.

Parengta pagal LRS tinklalapį www.lrs.lt ir knygą „Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žinynas“ (2016)

© 2018 „XXI amžius“