Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2018 m. vasario 2 d., Nr. 3 (294)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Nepasitenkinimas paskelbus KGB agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) paviešino KGB agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą, kuriame yra ir trijų jau mirusių iškilių Lietuvos asmenybių – aktoriaus Donato Banionio, dirigento Sauliaus Sondeckio bei kardinolo Vincento Sladkevičiaus – pavardės. Kaip skelbia LGGRTC, paviešintasis sąrašas, (kaip ir daugelis KGB dokumentų), turi būti vertinamas kritiškai. Visas agentų registracijos žurnalas parašytas ranka. Keli asmenys įrašyti kiek kitu rašikliu, kita rašysena. Neišlaikytas chronologinis eiliškumas, todėl žurnale pateiktų duomenų patikrinimui buvo skirtas ypatingas dėmesys. Tarp pabaigoje įrašytų asmenų yra ne tik Donatas Banionis, Saulius Sondeckis, bet ir Antanas Urbonas, kuris išdavė Adolfą Ramanauską-Vanagą ir dėl jo bendradarbiavimo su KGB abejonių nekyla. Kardinolo V. Sladkevičiaus įrašymo aplinkybės lieka neaiškios – kiti dokumentai rodo, kad vysk. V. Sladkevičius buvo verbuotas 1958 metais, tačiau nebendradarbiavo (agento darbo byla neužvesta) ir po metų iš agentūrinio tinklo išbrauktas bei ištremtas į Nemunėlio Radviliškį. Tačiau, šalia įrašytas ir kitas vyskupas Liudvikas Povilonis, apie kurio ryšius su KGB buvo įtariama ir sovietmečiu, taip pat Krizostomas Labanauskas, buvęs partizanas, pasukęs išdavystės keliu. Registracijos žurnale įrašyta ir nemažai kunigų, kurių vieni išduodavo žmones, vykdė režimui palankią politiką tikybos klausimais (Nr.264 Stasys Markonis, Nr. 1315 Nikodemas Švogžlys, Nr. 1327 Petras Maželis, Nr. 1474 Povilas Bakšys), kiti visaip bandė išvengti kontaktų su saugumo struktūromis. Šis žurnalas nėra ir nebus slaptas dokumentas, jis bus laisvai prieinamas Lietuvos ypatingajame archyve (tik pagal Liustracijos įstatymo nuostatas neskelbiant prisipažinusių agentų, kurių žurnale yra 22), todėl be papildomo žurnale įrašytų asmenų veiklos tyrimo informacija gali būti neatitinkanti tikrovės (kaip V. Sidzikausko, V. Sladkevičiaus ar kitais atvejais, kurių viso tyrimo metu nustatyta 37).

LGGRTC skelbia, kad KGB dokumentų viešinimo tinklalapyje kgbveikla.lt tikslas yra KGB veiklos ir metodų nušvietimas. Todėl ir šio žurnalo paviešinimas bei tyrimas yra aktualus KGB veiklos ir metodų pažinimui. Kai kurie gauti rezultatai bus aktualūs ir istorijos mokslui bei sovietinės istorijos pažinimui. Atsakydamas į klausimą, kodėl neišbraukiamas iš KGB agentų sąrašo kardinolas Vincentas Sladkevičius, LGGRTC atsakė, kad to padaryti negali, nes tai būtų vientiso archyvinio dokumento, koks yra žurnalas, klastojimas. Žurnalą sudarė KGB, Centras, skelbdamas žurnalą, pateikė papildomą informaciją: V. Sladkevičius jokių pranešimų nerašė, agento darbo byla jam net neužvesta po metų iš agentūrinio tinklo išbrauktas, kaip neteikiantis informacijos, ir jam už tai atkeršyta – iš Kauno ištremtas į provinciją.

Vis dėlto paskelbus KGB agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą, kilo atgarsis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. O štai Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Audrius Butkevičius bei Zigmas Vaišvila kreipėsi į Generalinę prokuratūrą kaltindami LGGRTC, jog jis tai esą padarė be Liustracijos komisijos sprendimo, kad jie tikrai bendradarbiavo su KGB, nors pagal įstatymus, kaip teigia pats Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas, tai yra privaloma. Signatarai prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių galimai nusikalstamų veiksmų: šmeižto, kurstymo prieš asmenis ar jų grupę, piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis, tarnybinių pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo, mirusiųjų atminimo paniekinimo. LGGRTC nesuteikia teisės priimti sprendimą, kad asmuo bendradarbiavo, ir tai galima skelbti. Tai jau yra Liustracijos komisijos kompetencija. Signataras Z.Vaišvila stebisi, kad kaltinimai mesti asmenims, kurie net nebeturi galimybių apsiginti.

Dienraštyje  „Vakaro žinios“ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė BURAUSKAITĖ teigė: „Reikia suprasti, kad mūsų centro paskelbta medžiaga nėra įslaptinta. Įslaptinta tik medžiaga apie tuos, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB. Kodėl iki dabar niekas nežinojo apie D. Banionį, S. Sondeckį, V. Sladkevičių? Jie buvo įrašyti į KGB žurnalo paskutinę dalį. Per penkerius metus tą žurnalą į interneto tinklalapį dėjome dalimis, todėl šį mėnesį įdėti paskutiniai lapai. Tiesiog taip jau sutapo. O sudaromas vaizdas, kad paskelbtos tik šitų trijų asmenų pavardės“. LGGRTC vadovė nesijaučia kalta, kad buvo mestas šešėlis ant trijų iškilių jau iškeliavusių ir apsiginti nebegalinčių asmenybių. Ji sutinka, kad galima viešinti tik tų KGB agentų pavardes, dėl kurių priimtas atitinkamas Liustracijos komisijos sprendimas, tačiau tvirtino, kad centro paskelbta medžiaga nereiškia, jog V. Sladkevičius, S. Sondeckis ir D. Banionis bendradarbiavo su KGB, todėl esą ir jokio pažeidimo nėra. „Gal kam ir susidarė toks įspūdis. Bet mūsų sritis yra istorija, o Liustracijos komisijos – teisinis vertinimas. Istorinė medžiaga yra vieša, ja gali naudotis kiekvienas, mūsų tikslas buvo pateikti visą žurnalą kartu su surastais kitais dokumentais, kad jie pagrįstų žmonių pavardžių buvimą tame žurnale. Kaip gerai pavadino Arvydas Anušauskas, tai yra istorinė medžiaga, o ne teisinė. Teisinė medžiaga yra kas kita,“ – sakė T. B. Burauskaitė.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija