Nuvertus prezidentą Bisau Gvinėjos
pereinamajai Tarybai vadovaus vyskupas

Bisau Gvinėjos kariai patruliuoja s ostinės Bisau gatvėse EPA-ELTA nuotrauka

Sekmadienį Bisau Gvinėjoje įvykdytas karinis perversmas. Naudodamasi visuotiniu nepasitenkinimu prezidento politika, Bisau Gvinėjos armija rugsėjo 14-ąją be kraujo praliejimo įvykdė valstybės perversmą. Suėmus prezidentą Kumba Jalą, generalinio štabo viršininkas generolas Verisimas Koreira Seabrė paskelbė prisiimąs atsakomybę už šalį ir pasiskelbė prezidentu ad interim. Iš karto buvo įvesta visą parą galiojanti komendanto valanda, o sostinės Bisau gatvėse patruliuoja ginkluoti kariuomenės būriai. Beje, komendanto valanda jau atšaukta, nes sostinės gyventojai labai ramiai, netgi palankiai sutiko žinią apie įvykusį perversmą. Nuo 2000 metų tai buvo jau trečias bandymas įvykdyti karinį perversmą ir šįkart, atrodo, pavykęs.

Daugelis Afrikos šalių, taip pat Portugalija, kurios kolonija buvo Gvinėja, pasmerkė perversmą, tačiau Bisau Gvinėjos gyventojai tikisi, kad jų gyvenimas pagerės, nes visame krašte socialinė ir politinė padėtis buvo tiesiog beviltiška.

Bisau Gvinėjoje, kuri užima 36 tūkst. kvadratinių kilometrų, gyvena 1,3 mln. žmonių, iš kurių 150 tūkst. - katalikai. Dauguma gyventojų musulmonai. Šioje vienoje neturtingiausių pasaulio valstybių nėra jokios vietinės pramonės. Metinės pajamos ten vienam gyventojui vidutiniškai nesiekia nė 200 dolerių. Bisau Gvinėjoje, Bijagos salyne, dirbantis italas kunigas misionierius Džianmarkas Grapiolo, apsilankęs lietuviškoje Vatikano radijo redakcijoje, ilgai ieškojo tinkamų žodžių, kad kuo objektyviau apibūdintų padėtį šioje Afrikos valstybėje. Norėdamas pailiustruoti visišką ekonominį atsilikimą, sakė, kad neseniai sostinėje Bisau buvo uždaryta alaus darykla - vienintelė įmonė visoje valstybėje. Kadangi mokesčiais apdėti tokioje valstybėje praktiškai nėra ko, - oficialiai niekas nieko negamina, - tai aludariams uždėti mokesčiai tokie dideli, kad dirbti pasidarė ne tik kad nepelninga, bet ir nuostolinga. Šalyje buvo suvešėjusi korupcija, visiškai neveikė sveikatos apsaugos sistema. Elementariausias medicininis aptarnavimas bei pradinis mokyklinis švietimas daugiausia laikėsi tik Bažnyčios ir misionierių dėka.

Misijų žinių agentūra MISNA, pranešdama apie situaciją Bisau Gvinėjoje, rašo, kad Katalikų Bažnyčia savo ganytojų lūpomis jau prieš metus kalbėjo apie vis blogėjančią situaciją krašte, kur po tam tikro pakilimo 1998 metais pasibaigus pilietiniam karui, vis labiau vyravo stagnacija ir nestabilumas. Kai kurie vyriausybės nariai, pasak Bafata vyskupijos vyskupo Pedro Karloso Zilio, savo poste neišbūdavo nė mėnesio, o per pastaruosius dvejus metus Bisau Gvinėjos vyriausybėje pasikeitė apie 50 ministrų ir penki premjerai.

Sekmadienį įvykęs perversmas tikrai buvo neskausmingas, užtikrino MISNA žinių agentūrą sostinės Bisau vyskupas Chozė Kamanatė Na Bisinjas, pažymėdamas, kad situacija krašto sostinėje rami. Kaip Katalikų Bažnyčios atstovas vyskupas pirmadienį kartu su kitų religijų lyderiais ir politinių partijų atstovais dalyvavo perversmo organizatorių surengtame posėdyje, kuriant pereinamojo laikotarpio Nacionalinę tarybą. Jis ir buvo išrinktas tos Tarybos, susidedančios iš šešiolikos narių, pirmininku. Artimiausiomis dienomis Taryba bandys suformuoti Bisau Gvinėjos laikinąją pereinamojo laikotarpio vyriausybę ir surengti naujus rinkimus.

XXI, PAP-ELTA, Zenit, VR

© 2003"XXI amžius"