Popiežius lankysis Lurdo Dievo
Motinos šventovėje

Mindaugas BUIKA

Lurdo apsireiškimų grota

Maldininkų intencijomis uždegamos žvakės

Lurdo Dievo Motinos katedra

Prie apsireiškimų grotos visada gausu piligrimų

Žvakių procesija Lurde

Skulptūra prie Lurdo bazilikos

Viena Kryžiaus kelio stočių Lurde. Skulptorius Yvas Herno (1861-1929). Toliau matyti Dievo Motinos katedra

Tarp piligrimų visada gausu neįgaliųjų

Žvilgsnis į vieną Lurdo miesto gatvelių

Nekaltojo Prasidėjimo dogmos
150-metis

Šiemetinę Žolinę, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų liturginę šventę, popiežius Jonas Paulius II sutiks Prancūzijos didžiojoje Lurdo Dievo Motinos šventovėje. Rugpjūčio 14-15 dienomis vyksianti 104-oji jo tarptautinė kelionė taip pat bus skirta paminėti Švč. Mergelės Nekaltojo Prasidėjimo dogmos paskelbimo 150-osioms metinėms. Lurde Šventasis Tėvas lankėsi dar 1983 metais jo paskelbtų Atpirkimo metų proga. Tai bus jau septintasis Jono Pauliaus II vizitas į Prancūziją. 1997 metais Paryžiuje jis vadovavo Pasaulinės jaunimo dienos susitikimui.

1854 m. gruodžio 8 d. tuometinis popiežius Pijus IX paskelbė dogma nuo seno Katalikų Bažnyčioje vyravusį tikėjimą, kad Dievo Motina, skirtingai nei visi kiti žmonės, gimė nepaliesta gimtosios nuodėmės. Praėjus mažiau nei ketveriems metams, 1858-ųjų vasario 11 d., Švč. Mergelė Marija apsireiškė Lurdo kaimelyje keturiolikmetei Bernadetai Subiru – vėliau paskelbtai šventąja – ir patvirtino, kad ji iš tikrųjų yra „Nekaltasis Prasidėjimas“.

Lurdo apsireiškimų grota, šalia ištryškęs vandens šaltinis, taip pat vėliau pastatyta didžiulė katedra pagarsėjo tuo, kad čia įvyko ne vienas stebuklingas išgijimas. Lurdas dabar yra viena garsiausių katalikiškos piligrimystės vietų Europoje, kurią kasmet aplanko 5-7 mln. maldininkų, ypač daug tarp jų besiskundžiančių įvairiomis ligomis ir negalavimais. Lurdo šventovė yra tapusi globaliniu stebuklingo išgijimo simboliu. Nors autoritetinga Bažnyčios sudaryta medikų ir teologų komisija oficialiai yra patvirtinusi 66 stebuklingus išgijimus, įvykusius Lurde, - paskutinis patvirtintas išgijimas įvyko 1987 metais, - tačiau yra žinomi tūkstančiai oficialiai nepatvirtintų išgijimų, užtarus Lurdo Dievo Motinai ir išgėrus stebuklingojo šaltinio vandens ar juo nusiprausus.

Kai 1992 metais popiežius Jonas Paulius II įsteigė kasmet Bažnyčioje minimą Pasaulinę ligonių dieną, jos data pasirinko Lurdo Dievo Motinos šventę – vasario 11-ąją. Pirmosios maldų už ligonius dienos 1993 metais tema „Kad ligoniai ir neįgalieji turėtų prideramą vietą visuomenėje ir bažnyčioje“. Šiemet vėl Lurde minėtos Pasaulinės ligonių dienos tema – „Nekaltasis Prasidėjimas ir sveikata Europos krikščioniškose šaknyse“. Beje, būsimojo vizito Lurde dienomis 85-uosius metus einantis ir silpnokos sveikatos popiežius Jonas Paulius II apsistos ne, kaip įprasta, vietos vyskupo rezidencijoje, bet svečių namuose „Accueil Notre Dame“, specialiai pritaikytuose sergantiems ir neįgaliems piligrimams. Šie kelių aukštų namai su aptarnaujančiu medicinos bei slaugos personalu turi 900 lovų ir 290 kambarių.

Programoje – tradicinės piligrimystės apeigos

Tačiau, anot Popiežiaus kelionių rengėjo vyskupo Renato Bokardo, jį šiek tiek nustebino spaudoje pasirodę komentarai, kad Jonas Paulius II vyksta į Lurdą tik kaip „ligonis, kartu su kitais ligoniais“. Tokie tvirtinimai esanti labai sumenkinta šio svarbaus įvykio interpretacija. Tas, kuris atvyksta į Lurdą kaip piligrimas, yra Šventasis Tėvas, Visuotinės Bažnyčios ganytojas. Todėl tai nėra tik dar vieno ligoto asmens kelionė. Kartu su Popiežiumi prie Lurdo grotos tarsi susirenka visa pasaulinė Bažnyčia pašlovinti Viešpaties ir Jo Motinos.

„Lurdas yra ne tik vieta, kur ieškoma pagijimo, bet pirmiausia vieta, kur žmonės parodo savo tikėjimą Dievui ir pagarbą Švč. Mergelei Marijai“, - sakė vyskupas R.Bokardas, kuris, be Popiežiaus kelionių organizavimo, užima Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos sekretoriaus pareigas. Jis priminė, kad prieš 150 metų paskelbta Nekaltojo Prasidėjimo dogma „sako pasauliui, jog nekaltumas yra įmanomas, ypač Marijai, bet taip pat ir mums. Krikštas Jėzuje grąžina mums nekaltumą, kuris buvo sukūrimo pradžioje“.

Savo piligrimyste norėdamas pagerbti Dievo Motiną, popiežius Jonas Paulius II atliks visiems maldininkams būdingus veiksmus pagal Lurde paliktus apsireiškusios Švč. Mergelės Marijos nurodymus, kurių svarbiausi yra atgaila, atsivertimas ir malda. Šventasis Tėvas, kaip ir prieš 146 metus šv. Bernadeta bei milijonai kitų Lurdą aplankančių piligrimų, atsigers vandens iš grotoje trykštančio šaltinio. „Vanduo yra susitaikymo ir krikšto ženklas“, - sakė vyskupas R.Bokardas. Tai, kad šio vandens gėrimas nebus laikoma gydymo priemone, rodo tas faktas, kad Popiežius šiuo vandeniu neapsiplaus, kaip daro kasmet Lurde apsilankantys tūkstančiai ligonių.

Apskritai, žvelgiant į būsimo vizito programą ir Popiežiaus intencijas, jas geriausiai gali apibūdinti Marijos žodžiai iš Evangelijos pagal Luką: „Visos kartos vadins mane palaimintąja“. Šeštadienį atvykęs į Lurdą, Šventasis Tėvas, kaip ir paprastai daro daugybė kitų maldininkų, pirmiausia tyliai pasimels prie Massabielle apsireiškimų grotos. Tos pačios dienos popietę jis vadovaus rožinio maldai ir procesijai nuo grotos iki Rožinio Dievo Motinos katedros. Procesijos metu bus kalbamos rožinio maldos Šviesos paslaptys su Šventojo Tėvo tarta įžanga ir baigiamuoju žodžiu.

Vėlų vakarą Jonas Paulius II stebės Lurde vykstančią tradicinę maldininkų procesiją su fakelais ir žvakutėmis. Procesija bus užbaigta Šventojo Tėvo malda. Sekmadienio rytą Lurdo apylinkėse popiežius Paulius II vadovaus Žolinės šv. Mišioms, į kurias, kaip manoma, gali susirinkti iki pusės milijono tikinčiųjų. Po pamaldų su jos dalyviais sukalbėjęs „Viešpaties angelas“ maldą, Popiežius prie pietų stalo susitiks su Prancūzijos vyskupų konferencijos nuolatinės tarybos nariais ir kardinolais. Pavakare dar kartą pasimeldęs prie Lurdo Dievo Motinos apsireiškimų grotos, Jonas Paulius II sugrįš į Romą.

Tradiciškai prieš Popiežiaus vizitą Vatikano informacinės tarnybos skelbiamoje lankomos šalies bažnytinėje statistikoje nurodoma, kad Prancūzijoje yra 59,5 mln. gyventojų, iš kurių 46,1 mln. (77,5 proc.) yra katalikai. Sielovadoje darbuojasi 181 vyskupas, 23,5 tūkst. kunigų, 47,9 tūkst. vienuolių ir mokosi 1,5 tūkst. seminaristų.

Katalikų Bažnyčia Prancūzijoje išlaiko 7337 pradines, 2691 vidurinę ir 215 aukštųjų mokyklų bei universitetų, šias švietimo įstaigas lanko 2,2 milijono moksleivių ir studentų. Socialinės rūpybos ir sveikatos apsaugos srityse bažnytinės organizacijos arba vienuolijos vadovauja 97 ligoninėms, 85 klinikoms, 505 senelių ir neįgaliųjų namams, 107 našlaitynams, 269 šeimos ir gyvybės apsaugos centrams, 57 socialinės reabilitacijos įstaigoms.

Nuotraukos iš

lourdes-france.com

© 2004 "XXI amžius"