Bažnyčios „senato“ papildymas

Mindaugas BUIKA

Bostono (JAV) arkivyskupas Šionas Patrikas O’Malis, OFM Cap.

Toledo (Ispanija) arkivyskupas Antonijus Kanisarezas Lovera

Italas arkivyskupas Andrea Korderas Lansa di Montedzemolas

Karakaso (Venesuela) arkivyskupas Chorchė Liberatas Uroza Savinas

Bažnyčios teismo prefektas italas arkivyskupas Agostinas Valinis

Seulo (Pietų Korėja) arkivyskupas Čeng Džin Sukas

Manilos (Filipinai) arkivyskupas Gaudensijus Rozalezas

Honkongo (Kinija) vyskupas Džozefas Dzen Dzekuinas, SDB

Prancūzas kunigas Alberas Vanua, SJ

Krokuvos (Lenkija) arkivyskupas Stanislavas Dzivišas

Bolonijos (Italija) arkivyskupas Karlas Kafara

Slovėnas arkivyskupas Francas Rodė, CM

Amerikietis arkivyskupas Viljamas Liveida

Nauji kardinolai atspindi Bažnyčios visuotinumą

Kaip ir buvo laukta, per Apaštalo šv. Petro sosto liturginę šventę, vasario 22 dieną, surengtoje bendrojoje audiencijoje popiežius Benediktas XVI pranešė apie 15 naujų kardinolų paskyrimą. Šventasis Tėvas sakė, kad proga tokiam paskelbimui yra labai tinkama, nes būtent „kardinolai yra įpareigoti padėti ir paremti Petro įpėdinį (Popiežių)“, kuris vykdo ypač atsakingą jam patikėtą apaštalinį uždavinį Bažnyčios tarnystėje. Iškeldamas Kardinolų kolegijos, kurios dekanu jam pačiam, kaip kardinolui Jozefui Ratcingeriui, teko būti daugelį metų, Popiežius šią instituciją pavadino savitu Bažnyčios senatu.

Naujieji kardinolai atstovauja vienuolikai šalių iš penkių kontinentų, todėl, Šventojo Tėvo žodžiais tariant, „tinkamai atspindi Bažnyčios visuotinumą“. Kaip įprasta, paskirtuosius kardinolus santykinai galima suskirstyti į tris grupes: tai Šventojo Sosto svarbiųjų dikasterijų vadovai, žymiųjų pasaulio diecezijų ordinarai ir jau atsistatydinę vyresni nei 80 metų dvasininkai, kuriems kardinolo titulas suteikiamas kaip padėka už pavyzdingą tarnystę Bažnyčiai arba žymius pasiekimus teologijoje. (80 metų yra riba kitam esminiam kardinolų uždaviniui – dalyvavimui naujojo Popiežiaus rinkimuose.)

Pirmiausia buvo paskelbtos pavardės trijų naujai paskirtų kardinolų, kurie vadovauja svarbioms Romos Kurijos žinyboms. Taigi į Kardinolų kolegiją paskirtas Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas 69 metų amerikietis arkivyskupas Viljamas Liveida, Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštalinio gyvenimo draugijų kongregacijos prefektas 71 metų slovėnas arkivyskupas Francas Rodė ir Apaštalinės signatūros, Bažnyčios aukščiausiojo teismo, prefektas 65 metų italas arkivyskupas Agostinas Valinis.

Kiti devyni paskirti kardinolai yra žymių diecezijų ganytojai. Keturi iš jų europiečiai: Bordo (Prancūzija) 61 metų arkivyskupas Žanas Pjeras Rikaras, Toledo (Ispanija) 60 metų arkivyskupas Antonijus Kanisarezas Lovera, Krokuvos (Lenkija) 66 metų arkivyskupas (buvęs popiežiaus Jono Pauliaus II sekretorius) Stanislavas Dzivišas ir Bolonijos (Italija) 67 metų arkivyskupas Karlas Kafara. Trys nauji kardinolai yra iš Azijos šalių: Manilos (Filipinai) 73 metų arkivyskupas Gaudensijus Rozalezas, Seulo (Pietų Korėja) 74 metų arkivyskupas Čeng Džin Sukas ir Honkongo (Kinija) 74 metų vyskupas Džozefas Dzen Dzekuinas. Likusieji du paskirti kardinolai elektoriai vadovauja svarbioms Amerikos žemymo diecezijoms: Bostono (JAV, Masačiusetso valstija) 61 metų arkivyskupas Šionas Patrikas O’Malis ir Karakaso (Venesuela) 63 metų arkivyskupas Chorchė Liberatas Uroza Savinas.

Popiežius Benediktas XVI taip pat pranešė, jog kardinolų titulai suteikiami trims vyresnio amžiaus dvasininkams, kurie jau netaps konklavos elektoriais (vyresni nei 80 metų), tuo pripažįstant jų išskirtinius nuopelnus Bažnyčiai. Kardinolais tampa Tomalės (Gana) 87 metų arkivyskupas emeritas Piteris Poreku Deris, Romos Šv. Pauliaus už sienų bazilikos administratorius 80 metų italas arkivyskupas Andrea Korderas Lansa di Montedzemolas (žymus Šventojo Sosto diplomatas, dirbęs nuncijumi Izraelyje ir Italijoje), taip pat 82 metų prancūzas jėzuitas kunigas Alberas Vanua (buvęs Popiežiškojo Biblijos instituto rektorius ir Popiežiškosios Biblijos komisijos sekretorius).

Formali naujųjų kardinolų inauguracija įvyks kovo 24 dieną, kada Šventasis Tėvas sušauks specialią Kardinolų kolegijos konsistoriją. Apie tai paskelbęs minėtos bendrosios audiencijos dalyviams, Popiežius džiaugėsi, kad kitą dieną, kovo 25-ąją, per Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai liturginę iškilmę, galės celebruoti kartu su naujaisiais Kardinolų kolegijos nariais. Prie jų prisidės ir kiti pasaulio kardinolai, kuriuos visus „apmąstymo ir maldos susitikimui“ popiežius Benediktas XVI pranešė kviečiąs į Romą kovo 23-iąją. Taigi kovo pabaigoje įvyks didysis Bažnyčios „senato“ suvažiavimas, pirmasis po praėjusių 2005 metų balandžio konklavos, kuriame bus apsvarstyti reikšmingi Bažnyčios gyvenimo klausimai.

Laukiama Kardinolų kolegijos vaidmens stiprėjimo

Pirmoji ypatybė, į kurią atkreipia dėmesį apžvalgininkai, analizuodami popiežiaus Benedikto XVI kardinolų skyrimą, yra palyginti nedidelis jų skaičius. „Naujų kardinolų paskyrimu aš norėjau užpildyti Kardinolų kolegijos 120 elektorių skaičių, kurį yra nustatęs garbingo atminimo popiežius Paulius VI“, – sakė vasario 22 dieną bendrojoje audiencijoje Šventasis Tėvas, primindamas savo pirmtako apaštalinę konstituciją „Acta apostolicae sedis“, pasirodžiusią 1973 metais. Šiuo metu Kardinolų kolegija turi 178 narius, iš kurių 110 yra jaunesni nei 80 metų, tai yra gali būti elektoriais konklavoje. Tačiau du iš šių kardinolų – Dramblio Kaulo kranto kardinolas Bernaras Agrė ir Airijos kardinolas Desmondas O’Konelis – iki kovo 24 dienos peržengs 80 metų ribą, taigi elektorių liks 108. Būsimojoje konsistorijoje Kardinolų kolegiją papildžius 12 narių, jų bendras skaičius kaip tik bus 120.

Čia galima pastebėti, kad popiežius Jonas Paulius II minėtų Pauliaus VI rekomendacijų tvirtai nesilaikė – kiekvienas Popiežius turi teisę šiuo atžvilgiu priimti savus sprendimus – ir kai kuriose konsistorijose paskirdavo iki 30, 40 ar daugiau naujų kardinolų, todėl elektorių kartais būdavo net 135. (Per savo 26 metų pontifikatą popiežius Jonas Paulius II yra sušaukęs devynias konsistorijas, kuriose iš viso paskyrė 231 kardinolą. Todėl galima pagrįstai sakyti, kad dabartinė Kardinolų kolegija yra faktiškai Jono Pauliaus II suformuota. Iš 115 kardinolų elektorių, kurie praėjusių metų balandžio konklavoje rinko jo įpėdinį, tik du kardinolai nebuvo paskirti popiežiaus Jono Pauliaus II.)

Kita vertus, mažesnio kardinolų skaičiaus vienkartinis skyrimas iš popiežiaus Benedikto XVI gali pareikalauti dažnesnio tokių konsistorijų šaukimo – galbūt netgi kasmetinio, tuo tarpu jo pirmtakas Jonas Paulius II naujus kardinolus skirdavo vidutiniškai kas treji metai. Juk štai iki 2006 metų pabaigos dar septyni Kardinolų kolegijos nariai peržengs 80 metų ribą o iki 2007-ųjų vidurio atsiras netgi trylika laisvų elektorių vietų. Tačiau toks dažnesnis konsistorijų rengimas, ypač jeigu ta proga bus kviečiamas visų Kardinolų kolegijos narių susitikimas, būtų reikalingas pačiam popiežiui Benediktui XVI, kuris galėtų svarbiausius Bažnyčios gyvenimo reikalus aptarti su autoritetingu ir ištikimu „senatu“.

Tokie dažnesni susitikimai būtų naudingi ir patiems kardinolams, nes keistoka buvo girdėti kai kurių Kardinolų kolegijos narių pastebėjimus per vykusį jų susitikimą prieš praėjusių metų konklavą, jog tai buvo gera proga jiems tarpusavyje susipažinti ir pabendrauti. Bažnyčios „senatas“, turintis stiprų patariamąjį balsą popiežiui Benediktui XVI, galėtų rinktis ne vien susipažinimui, bet reguliariau ir kartu su Šventuoju Tėvu svarstyti esminius dalykus. Ypač žinant, jog Kardinolų kolegijai yra reikalinga Romos Kurijos dikasterijų vadovų ir dalinių Bažnyčių ganytojų pusiausvyra bei patikima bendrystė su Petro įpėdiniu, kuris yra Visuotinės Bažnyčios vienybės garantas.

Komentaruose taip pat atkreipiamas dėmesys į naujų kardinolų geografinį pasiskirstymą, kuris atspindi Benedikto XVI siekį stiprinti hierachinį vadovavimą evangelizacijos prioritetuose. Aštuoni iš penkiolikos naujų kardinolų – ir šeši iš dvylikos kardinolų elektorių – yra europiečiai, taigi išlaikoma jų įtaka Kardinolų kolegijoje. Kitas prioritetas Šventajam Tėvui yra Azijos kontinentas, kuriame gyvena beveik du trečdaliai planetos gyventojų, nors krikščionių dalis ten palyginti nedidelė, todėl evangelizacijos barai platūs. Prieštaringi socialiniai ir dvasiniai procesai tame žemyne didele dalimi nulems visos žmonijos ateitį, todėl nauji kardinolai Pietų Korėjai, Filipinams bei Honkongui ir jų balsas Kardinolų kolegijoje bus ypač svarūs visos Katalikų Bažnyčios veikimui.

(Plačiau apie naujuosius kardinolus bus rašoma kituose „XXI amžiaus“ numeriuose laukiant būsimosios konsistorijos)

© 2006 „XXI amžius“