Azijoje

Indijoje didėja religinė netolerancija

Nors induizmas dažnai laikomas ypač tolerantiška religija, tačiau kai kuriuose Indijos regionuose siekiama religijos laisvę riboti įstatymais, o krikščionys ir jų bažnyčios kenčia nuo išpuolių, kurių iniciatoriai yra induistų fundamentalistai.

Milijardą gyventojų turinti Indija yra laikoma didžiausia pasaulio demokratine valstybe, kurios konstitucijos 25 straipsnyje yra užtikrinta sąžinės bei religijos laisvė, laisvas religijos išpažinimas, praktikavimas ir skleidimas. Indijoje apie 80 proc. gyventojų yra induistai, 2,3 proc. – krikščionys (katalikai sudaro 1,8 proc.), 13 proc. – musulmonai.

Stebėtojai teigia, jog paskutiniu metu šalyje auga religinė netolerancija. Žmogaus teisių gynimo organizacijos neigiamai žiūri į keliose Indijos valstijose priimtus įstatymus „prieš prievartinį atvertimą“. Nors jo pavadinimas kalba viena, tačiau jo veikimas yra priešingas: tikinčiųjų teisės ir religijos laisvė yra ribojamos, numatytos normos trukdo žmogui pakeisti religiją, tiksliau, iš induizmo pereiti į kitą tikėjimą, pavyzdžiui, reikalaujama mėnesį prieš oficialų perėjimo į kitą religiją momentą apie tai informuoti atsakingą pareigūną. O jam patikėta įsitikinti, ar atsivertimas nebuvo priverstinis. Teisių gynėjai klausia: „O kas, jeigu pareigūnas tyčia nuspręs, jog atsivertimas pasiektas prievarta ir apgaule?“ Jie mano, kad taip sukuriama erdvė teisiniams religijos persekiojimams, juo labiau kad už įstatymo pažeidimą numatytos didelės piniginės baudos ir net įkalinimas.

Spaudimas vykdomas ir per žiniasklaidą, apkaltinant nebūtais dalykais. Antai vienai krikščionių išlaikomai ligoninei teko aiškintis, kad ji neprekiauja žmonių organais.

Į tokią situaciją ne kartą reagavo Indijos Katalikų Bažnyčia, Šventojo Sosto institucijos, apie tai 2006 metų gegužę asmeniškai Indijos ambasadoriui kalbėjo popiežius Benediktas XVI, kuris išreiškė savo susirūpinimą dėl religinės netolerancijos didėjimo ir religinės diskriminacijos Indijoje.

Indų kilmės kardinolas Ivanas Diasas, tuomet Bombėjaus arkivyskupas, ne kartą savo komunikatuose kritikavo įstatymus „prieš priverstinį atvertimą“ ir pabrėžė, jog politinė jėga negali kištis į tikėjimo sferą. Jis priminė, kad priverstinis atvertimas Katalikų Bažnyčiai neturi jokios vertės, jis yra negaliojantis.

2006 metais užfiksuota mažiausiai 200 išpuolių prieš krikščionis atvejų. Kovo pabaigoje dėl neaiškių motyvų Utar Pradešo valstijoje buvo suimtas indas pastorius ir jo bendradarbis. Kai po kelių dienų policija juos paleido, pastorius pasakojo, jog buvo sumuštas ir bauginamas mirtimi. Balandžio pradžioje pranešta, jog Karnatakos valstijoje už atvertimą prievartos ar apgaulės būdu suimti 22 krikščionys ir šiais metais tai jau 16-asis toks atvejis šioje valstijoje. Madhyja Pradešo valstijoje pamaldų metu apie 30 basliais ginkluotų induistų užpuolė krikščionių bažnyčią, kurioje meldėsi apie 250 tikinčiųjų. Užpuolikai išdaužė krikščionių automobilių langus, iškeikė pačius tikinčiuosius ir nesunkiai sužalojo septynis asmenis.

Anksčiau yra pasitaikę vandalizmo aktų prieš krikščionių maldos vietas arba jų padegimų, moterų išprievartavimo, vienuolių – vyrų ir moterų – užpuolimų bei žeminimo. Deja, būta ir žmogžudysčių. Visame pasaulyje nuskambėjo misionieriaus Grahamo Steino žmogžudystė 1999 metais, kai jis kartu su 8 ir 10 metų sūnumis žuvo liepsnose, padegus jų automobilį, kuriame jie miegojo. Kasmet užfiksuojama po keletą krikščionių žmogžudysčių religiniu pagrindu.

© 2007 „XXI amžius“