Kalėdų Senelio prototipas gyveno Turkijoje

Turkijoje, Demro mieste, prie įėjimo į Šv. Nikalojaus bažnyčią

Turkija – tarsi šalis – tiltas tarp dviejų pasaulių, kur susitinka Rytai ir Vakarai. Tai valstybė, kurioje persipina islamo ir Vakarų kultūros tradicijos. Remiantis statistika, daugiau nei 90 proc. Turkijos gyventojų išpažįsta islamą. Nors ir nedidelė, veikia Turkijos krikščionių bendruomenė, kurią sudaro daugiausia graikai, armėnai ir rusai.

Turkai (musulmonai ir krikščionys) tiki, kad Kalėdų Senelis yra kilęs iš Turkijos ir jokiais pasakojimais apie Laplandiją ar Sibirą jų neperkalbėsi.

Turkijos Demro mieste gyveno, krikščioniškąjį tikėjimą skleidė ir už tai buvo nukankintas šv. Nikalojus. Šiame mieste išlikusi jo vardo bažnyčia, kur per šv. Kalėdas ir šv. Nikalojaus vardines aukojamos krikščioniškos šv. Mišios. Bažnyčioje išlikusi šv. Nikalojaus kapavietė, iš kur vėliau palaikai buvo perkelti.

Demro mieste ir jame esančioje Šv. Nikalojaus bažnyčioje lankėsi bei paminklu šv. Nikalojui domėjosi pati JAV senatorė Hilari Klinton. Jos iniciatyva paminklas iš miesto aikštės buvo perkeltas į jam tinkamesnę vietą – Šv. Nikalojaus bažnyčią. O buvusioje paminklo vietoje, miesto aikštėje, atsirado spalvingas paminklas Santa Klausui.

Rašytiniai šaltiniai teigia, kad bažnyčioje po šv. Mišių buvo nugirstas neturtingos šeimos tėvo ir jo vyresniosios dukters pokalbis apie kraitį, be kurio jos seserys negalės ištekėti. Mergina, kaip gražiausia iš dukterų, apsisprendė būti parduota vergų turguje, kad jos seserys gautų pinigų kraičiui. Bet ji nespėjo įvykdyti sprendimo: artimiausią naktį kažkas per pravirą langą įmetė maišą su pinigais. Žinoma, pirmoji ištekėjo gražuolė vyriausioji dukra.

Lygiai po metų vėl kažkas įmetė pinigų. Ištekėjo antroji.

Dar po metų tėvas uždarė langus, pasamdė kaimynus sekti, kas gi aukoja kraitį jo dukroms.

Tai buvo naktis iš gruodžio 31-osios į sausio 1-ąją. Jaunėlė prie židinio džiaustė kojines. Nežinomas geradaris, neradęs praviro lango, užlipo ant stogo, įmetė pinigus per kaminą, kurie pažiro ir sukrito į padžiautas kojines, o pats bėgo nuo seklių.

Nepažįstamąjį atsiviję iki bažnyčios, persekiotojai suprato, kad tai buvo miestelio kunigas Nikalojus, vėliau paskelbtas šventuoju. Kad jis turtingas – visi žinoję, bet jo sielos gilumą ir dvasios turtus jie atrado tą naktį.

Turkai sako, kad nuo tada Naujųjų metų naktį laukia jei ne materialinės gerovės, tai bent jau vilties, kad gyvens geriau. To švenčių išvakarėse palinkėjo ir mums.

Džiuljeta KULVIETIENĖ

Autorės nuotrauka

© 2007 „XXI amžius“