Malda už pagrobtųjų išlaisvinimą

Kolumbijos vyskupų konferencija paskelbė visų vyskupų kalėdinius linkėjimus, kuriuos papildė malda už pagrobtųjų išlaisvinimą. Primindami šimtų pagrobtų tautiečių likimą, ganytojai su tikėjimu ir viltimi meldžia Visagalį, kad visi pagrobtieji greitai būtų išlaisvinti. Maldoje Kolumbijos vyskupai taip pat prašė gailestingąjį Dievą sustiprinti ir paguosti pagrobtųjų artimuosius ir draugus. „Kad visi veiksmai, kurių buvo imtasi humanitariniam susitarimui pasiekti, nebūtų bergždi, atneštų laukiamus rezultatus“, – pažymi maldoje Kolumbijos vyskupai. Vyskupų maldoje minimos Bažnyčios viltys ir pastangos liudija apie vyskupų troškimą, jog Kolumbijos vyriausybės ir sukilėlių pokalbiai dėl pagrobtųjų išlaisvinimo patvirtintų lūkesčius.

Pagrindinė prieš vyriausybines pajėgas kovojanti grupuotė FARC, Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos, pareikalavo prezidento Alvaro Uribės ir jo vyriausybės atsistatydinimo, kas būtų ženklas ir garantija, kad pagrobtieji bus paleisti. Pasak sukilėlių pajėgų vado pavaduotojo Raulio Rejeso, „valdžios atsistatydinimas būtų tarsi antspaudas, laiduojantis humanitarinį susitarimą ir garantiją paleisti tuos pagrobtus žmones, dėl kurių išlaisvinimo šiuo metu derisi vyriausybė ir Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos“.

Kovotojai išlaisvino grupę pagrobtųjų ir perdavė juos Venesuelos prezidentui Hugo Čavesui. Tarp jų yra bene žinomiausios Kolumbijoje įkaitės senatorės Ingridos Betankur sekretorė Klara Rojas, pagrobta prieš beveik šešerius metus, jos nelaisvėje gimęs sūnus Emanuelis ir buvęs parlamentaras, 2001 metais pagrobtas Konsuelosas Gonzalesas.

Šiuo metu Kolumbijoje pagrobtų žmonių yra daugiau kaip trys tūkstančiai. Dauguma pagrobtųjų yra pagrindinės ginkluotos grupuotės – vadinamųjų Revoliucinių Kolumbijos ginkluotųjų pajėgų – rankose. Tačiau žmonių grobimais dažnai užsiima ir smulkūs nusikaltėliai, siekdami atkeršyti ar suvesti sąskaitas. Kolumbijos vyriausybė yra sudariusi sąrašą žmonių, dėl kurių bando derėtis su marksistų ginkluotomis gaujomis. Tačiau pastarieji vis keičia sąlygas, didina reikalavimus mainais už įkaitų paleidimą.

Liepos mėnesį Bogotoje įvykusioje demonstracijoje daugiau kaip milijonas žmonių reikalavo paleisti pagrobtuosius. Demonstrantai kreipėsi ir į pagrobimų organizatorius, pirmiausia į marksistų ginkluotąsias grupuotes, kurios žmonių pagrobimus naudoja ir kaip kovos priemonę, ir kaip savo veiklos finansavimo būdą; kreipėsi ir į šalies vyriausybę, reikalaudami konstruktyvios ir konkrečios strategijos kovoje su žmonių pagrobimais.

Šventasis Tėvas viešuose susitikimuose yra išreiškęs sielvartą dėl žmonių pagrobimų Kolumbijoje. Praėjusią vasarą viename vidudienio maldos susitikime popiežius Benediktas XVI pasmerkė visame pasaulyje vykstančius žmonių grobimus.

„Dažnai, – sakė Popiežius, – mane pasiekia prašymai padėti žmonėms, tarp jų ir katalikų kunigams, kurie įvairiose šalyse ir dėl įvairių priežasčių laikomi nelaisvėje. Visus juos prisimenu širdyje ir miniu maldose. Visų pirma galvoju apie Kolumbiją. Kreipiuosi į atsakingus už šiuos smerktinus veiksmus, idant suprastų, kokį blogį jie daro, ir sugrąžintų pagrobtuosius jų artimiesiems. Pagrobtuosius motiniškai tegloboja Švenčiausioji Mergelė Marija, visų žmonių Motina“, – sakė popiežius Benediktas XVI ragindamas išspręsti žmonių pagrobimo problemą.

2002 metų rudenį Kolumbijoje buvo pagrobtas katalikų vyskupas. Tuometinis Lotynų Amerikos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas vyskupas Chorche Enrikė Čimenesas Karvajalas buvo paleistas po dvi savaites trukusios nelaisvės.

© 2008 „XXI amžius“