„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis, 2011 m. balandžio 29 d., Nr. 1 (46)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Azijoje

Išlaisvintas neteisingai apkaltintas krikščionis

Išlaisvintas Pakistano krikščionis Arifas Masihas iš Chak Jhumbra kaimo, Faisalabado apylinkėse. Jis buvo suimtas balandžio 5 dieną, apkaltinus suplėšius Koraną ir pasiuntus keliems musulmonams grasinančius laiškus su reikalavimais atsiversti į krikščionybę. Kaltinimai pateikti pagal liūdnai pagarsėjusio baudžiamojo kodekso 295 straipsnio C punktą, dar vadinamą „įstatymu prieš piktžodžiavimą“. Čia numatytos bausmės, tarp jų ir mirties, už Korano ar Mahometo paniekinimą.

Arifo Masiho atvejis dar kartą įrodo, kad, kaip teigia žmogaus teisių aktyvistai, šis įstatymas dažnai naudojamas siekiant susidoroti dėl individualių interesų, pasinaudojant religiniu pretekstu. Kaltinimus pareiškė Masiho kaimynas musulmonas Shanidas Yousafas. Jų šeimas neseniai supriešino ginčas dėl žemės, kuris buvo išspręstas krikščionių šeimos naudai. Po to ir pasirodė skundas dėl Korano išniekinimo. Yousafas pasakojo, kad ėjo gatve ir esą pamatė ant žemės lapus. Juos pakėlęs pamatė, kad tai Korano puslapiai. Tuoj pat nuėjęs į policiją ir parašęs skundą prieš nežinomus kaltuosius. O kadangi lapai rasti šalia Masiho šeimos namų, „kaltininkas“ buvo greitai nustatytas... Beje, du Yousafo broliai dirba policijoje.

Arifas Masihas buvo išlaisvintas su žmogaus teisių organizacijos „Masihi fundacija“ pagalba. Ši organizacija surinko penkiasdešimties musulmonų liudijimus, pasak kurių kaltinamasis, taikus ir ramus žmogus, niekaip nebūtų galėjęs padaryti tokių veiksmų, kurie jam buvo priskirti. Surinkti šiuos liudijimus nebuvo paprasta, sulaukta grasinimų. Haroonas Barkatas Masihas, „Masihi fundacijos“ vadovas, žinių agentūrai „Fides“ komentavo, jog tokiais kaltinimų atvejais gana aišku, kad policija padeda ir netiesiogiai remia sufalsifikuotus kaltinimus, kaip, beje, ir fundamentalistus. Jis pridūrė, jog Arifas Masihas dabar yra slaptoje ir saugioje vietoje, antraip jo gyvybei grėstų pavojus: fundamentalistai, nepaisant išteisinimo, jaučiasi įgalioti įvykdyti savavališką linčo teismą. Faktai yra dramatiški: per pastaruosius kelerius metus Pandžabo provincijoje piktžodžiavimu buvo apkaltinti 45 asmenys ir be teismo 43 nužudyti, kartais net oficialiems kaltinimams dar nepasiekus policijos. Du kiti asmenys šiuo metu kali. Arifo Masiho atvejis buvo 46-asis.

Balandžio 16 dieną Pandžabo provincijoje, Khokarki vietovėje, kilo kitas konfliktas tarp krikščionių ir musulmonų bendruomenių, kuris prasidėjo dėl neabejotinai sufalsifikuotų kaltinimų piktžodžiavimu. Balandžio 15 dieną dėl piktžodžiavimo buvo suimtas Farukas Mushtakas Gilas, o šiek tiek vėliau ir jo tėvas, kuris gindamas sūnų susibarė su musulmonų grupe. Kitą dieną susibūrusi musulmonų minia įsiveržė į vietinę sekmininkų bažnyčią, išblaškė krikščionių bendruomenę, kuri ruošėsi Verbų sekmadieniui, ir reikalavo jiems perduoti tėvą ir sūnų, kad galėtų juos nubausti viešai... O kai bažnyčios pastorius Erikas Isakas su tuzinu tikinčiųjų surengė taikų protestą prieš užpuolimą, policija atvyko jų suimti, o pastorius pasislėpė, nuspėdamas, kad minia netrukus ieškos ir jo. Taip ir atsitiko – grupė musulmonų kelioms valandoms buvo sulaikiusi vieną krikščionių bendruomenės senolį ir jo sūnų, siekdama juos iškeisti į pastorių.

Izraelis pažeidžia Jeruzalės anglikonų vyskupo teises

Izraelio vidaus reikalų ministerija prieš porą mėnesių atėmė iš Jeruzalės anglikonų vyskupo Suheilio Davanio ir jo šeimos narių leidimą gyventi Jeruzalėje. Iš Palestinos okupuotų teritorijų kilęs vyskupas didžiąją dalį gyvenimo rezidavo Šventojoje Žemėje, o nuo 2007 metų yra Jeruzalės anglikonų ganytojas. Jeruzalės anglikonų ganytoją užtarė daug vyskupų, tarp jų ir Anglikonų primas Kenterberio arkivyskupas Rovanas Viljamsas, anglikonų vyskupai iš JAV, taip pat visi Šventosios Žemės krikščioniškų bendruomenių vadovai, įskaitant katalikus. Solidarumą Jeruzalės anglikonų ganytojui pareiškė Jeruzalės vyriausias rabinatas ir Anglijos rabinatas.

Kanados katalikų vyskupai neseniai kreipėsi į Izraelio ambasadorę prašydami grąžinti iš anglikonų vyskupo ir jo šeimos narių atimtą teisę gyventi Jeruzalėje. Kanados vyskupai atkreipė dėmesį į tai, jog kliudymas suteikti rezidenciją riboja vyskupo galimybes atlikti ganytojiškas pareigas. Izraelio vidaus reikalų ministerija ligi šiol atmetė visus prašymus atšaukti sprendimą.

Atrodo, kad pagrindinė vyskupo „kaltė“ yra jo palestinietiška kilmė. Jis gimęs Nabluso mieste, Vakarų kranto teritorijoje, kurią 1967 metais Izraelis okupavo. Jis neturi kitos šalies pilietybės, bet ir negali įgyti Izraelio pilietybės. Pagal Izraelio vidaus normas, visi asmenys iš okupuotų teritorijų yra svetimšaliai: jie negali tapti piliečiais, o norėdami atvykti į Izraelį privalo prašyti specialaus leidimo. Leidimą pareigūnai gali savo nuožiūra išduoti, pratęsti arba, kaip liudija Jeruzalės anglikonų ganytojo atvejis, paprasčiausiai atimti, neatsižvelgiant į tai, kad jis yra anglikonų vyskupijos ganytojas, kurio sostas yra Jeruzalėje.

Kanados katalikų vyskupai Izraelio ambasadorei Kanadoje Miriam Ziv įteiktoje notoje paprašė išspręsti problemą ir aiškiai paliudyti Izraelio įsipareigojimą gerbti religijos laisvę teritorijose, kurias kontroliuoja. Pasak arkivyskupo Brendano O’Brieno, Kanados vyskupų konferencijos Žmogaus teisių komisijos pirmininko, „kliudymas vyskupui Suheiliui Davaniui laisvai eiti pareigas žeidžia ne tik ganytoją asmeniškai, bet ir Jeruzalės anglikonų bendruomenės teises bei poreikius“. Kanados arkivyskupas kalbėdamas visų savo šalies vyskupų vardu priminė, jog Izraelio valstybė jau daugelį metų gerbia religijos laisvę ir religinių bendruomenių teisę rinktis savo vadovus ir švęsti kultą pagal savo papročius.

Jeruzalės anglikonų katedra ir institucijos yra Rytų Jeruzalėje. Vyskupas Suheilis Davanis turi dažnai keliauti po visą Jeruzalės anglikonų vyskupiją, lankyti vyskupijos parapijas ir organizacijas, esančias Izraelyje, Jordanijoje, Libane, Sirijoje ir Palestiniečių okupuotose teritorijose. Izraelis išdavė nuolatinio gyvenimo pažymėjimą vyskupui Suheiliui Davaniui 2007 metais, kai jis tapo Jeruzalės anglikonų ganytoju. Vyskupas dabar gyvena Jeruzalėje, tačiau po to, kai iš jo buvo atimtas leidimas, jis teoriškai bet kuriuo metu gali būti suimtas, įkalintas arba deportuotas.

Pažymėtina, kad Katalikų Bažnyčios kunigų, vienuolių ir pašvęsto gyvenimo atstovų įvažiavimo vizų, rezidavimo ir nuolatinio gyvenimo Izraelyje klausimas tebėra neišspręstas. Šis klausimas yra viena iš svarbiausių temų Šventojo Sosto ir Izraelio valstybės dvišaliuose pokalbiuose. Tačiau nuo 1992 metų vykstančios derybos ligi šiol nieko neišsprendė.

Panašius sunkumus patiria visos Šventojoje Žemėje gyvuojančios krikščionių bendruomenės. Dėl labai specifinių bendruomenių bruožų jos turi kliautis personalu beveik vien tiktai iš užsienio. Todėl sprendimas, kurio dar galėtų imtis Izraelio vidaus reikalų ministerija, domina visas Šventojoje Žemėje gyvuojančias Bažnyčias ir krikščionių bendruomenes.

Be Popiežiaus leidimo konsekruoto vyskupo tarnystė – neteisėta

Tris dienas Vatikane vyko popiežiaus Benedikto XVI prieš ketverius metus įkurtos Kinijos Bažnyčios reikalų komisijos posėdis. Komisijai priklausantys Romos Kurijos kongregacijų ir tarybų vadovai, Kinijos vyskupų atstovai ir su Kinija susijusių vienuolinių kongregacijų vadovai posėdžio pabaigoje paskelbė kreipimąsi į Kinijos katalikus. Kreipimesi sakoma, kad buvo išsamiai aptarta katalikų bendruomenių gyvenimo padėtis, ypatingą dėmesį skiriant su vyskupijų valdymu susijusioms problemoms, kad būtų garantuota kokybiška sielovada demografinių pokyčių, urbanizacijos ir žmonių vidinės migracijos iš kaimų į miestus sąlygomis.

Posėdžio metu buvo aptarti pastaraisiais mėnesiais iškilę sunkumai, ypač liūdnas Chengde vyskupo konsekravimo (be popiežiaus leidimo) atvejis. Šventasis Sostas, remdamasis turimais duomenimis ir liudijimas, tuos šventimus laiko galiojančiais, bet neteisėtais. Tad ir be Popiežiaus leidimo konsekruoto vyskupo tarnystė yra neteisėta. Kanonų teisės kodeksas (1382 kanonas) tokiais atvejais numato labai griežtas bausmes ir šventimus priėmusiajam, ir konsekruotojams, nes tokia konsekracija skausmingai žeidžia Bažnyčios vienybę ir yra grubus kanoninės tvarkos pažeidimas.

Buvus spaudimui iš išorės ir prievartai, konsekravime dalyvavę asmenys galbūt savaime neužsitraukė ekskomunikos bausmės. Vis dėlto Bažnyčios kūne atsirado gili žaizda. Kiekvienas šiuose šventimuose dalyvavęs vyskupas privalo savo padėtį išsiaiškinti su Šventuoju Sostu, ją taip pat paaiškinti savo kunigams ir tikintiesiems bei iš naujo išpažinti klusnumą Šventajam Tėvui, kad neliktų jokių neaiškumų ir papiktinimo, kurį sukėlė neteisėti šventimai.

Komisijos posėdžio metu kalbėta ir apie Aštuntąjį katalikų atstovų nacionalinį suvažiavimą. Šia proga Kinijos katalikams primenama popiežiaus Benedikto XVI išdėstyta pozicija 2007 metais paskelbtame laiške Kinijos Bažnyčiai. Valstybinių institucijų bandymai savintis tik vyskupams priklausančią teisę vadovauti bažnytinei bendruomenei yra nesuderinami su Katalikų Bažnyčios mokymu, buvo sakoma Popiežiaus laiške.

Komisijos nariai supranta, jog šiuo metu didelis vakuojančių vyskupų sostų skaičius yra labai rimta problema, dėl to tikima, kad Viešpats duos jėgų ir suteiks šviesos visiems, kas rūpinasi jos sprendimu. Čia vėl primenami Popiežiaus laiško Kinijos Bažnyčiai žodžiai, kad Šventasis Sostas nori visiškai laisvai parinkti kandidatus į vyskupus, tačiau atsižvelgdamas į ypatingą pastarojo meto Kinijos Bažnyčios padėtį sutiktų, kad kandidatūros būtų derinamos su vyriausybe.

Kalbant apie vyskupijų administracinę struktūrą, buvo konstatuota, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius įvyko daug pokyčių, buvo gerokai reformuota ir civilinė administracinė struktūra. Dėl to Šventasis Sostas yra pasiruošęs reformuoti vyskupijų ir bažnytinių provincijų struktūrą, suderinamai su Kinijos vyskupų nuomone ir, jei reikia, su civiline valdžia.

Buvo aptarta seminaristų ir vienuolių ugdymo būklė bei pabrėžta būtinybė pasiūlyti naujus lavinimo ir dvasinio ugdymo planus. Buvo pabrėžtas nuoširdaus ir pagarbaus dialogo su civiline valdžia būtinumas, kad būtų įveikti dabartiniai sunkumai ir Kinijos Katalikų Bažnyčia galėtų labiau prisidėti prie visuomenės darnos stiprinimo. Siekiant įveikti dabartinius sunkumus, reikalinga visų katalikų bendruomenių malda.

Komisijos posėdžio dalyviai su džiaugsmu priėmė žinią, kad greta neseniai pradėtos tėvo Matteo Ricci beatifikacijos bylos, dabar Šanchajaus vyskupijoje pradedama Pauliaus Ksu Guangkvi beatifikacijos byla.

Komisijos posėdžio paskutinėje dalyje dalyvavo ir popiežius Benediktas XVI, kuris paragino visą Bažnyčią gegužės 24-ąją, minint Švenčiausiąją Mergelę Mariją Krikščionių pagalbą, ypač melstis už Kinijos Bažnyčią.

Pagal VR

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija