|
|
|
Palaimintųjų pėdsakais Italijos katalikų socialių savaičių įkūrėjas
Šv. Pauliaus bazilikoje, už senųjų Romos miesto sienų, Palermo arkivyskupas emeritas Salvatore de Giorgi aukojo šv. Mišias ir jų metu popiežiaus Benedikto XVI vardu paskelbė palaimintuoju devynioliktajame amžiuje ir dvidešimtojo pradžioje gyvenusį italą pasaulietį Juozapą (Giuseppe) Toniolo šeimos tėvą, vieną pagrindinių italų katalikų socialinės veiklos pradininkų ir Bažnyčios socialinio mokymo skelbėją. Džiuzepė Toniolas gimė 1845 metais šiaurės Italijos Treviso mieste, pasiturinčio inžinieriaus šeimoje. Venecijoje katalikiškoje gimnazijoje gavęs gerą vidurinį išsilavinimą, tęsė studijas Paduvos universiteto teisės fakultete, o baigęs iš karto pradėjo akademinę karjerą. Ėmė dėstyti tame pačiame Paduvos universitete, paskui dėstė Paduvos technikos institute ir Venecijos laivybos institute, o po maždaug dešimties metų tapo Modenos universiteto profesoriumi. Nuo pat studijų ir akademinės karjeros pradžios Dž. Toniolas pagrindinį dėmesį skyrė ekonomikos srityje galiojančių įstatymų etikos dimensijai. Šia tema jis rašė savo daktaro disertaciją, šia kryptimi vystėsi ir vėlesni jo darbai. Pasak Toniolo, krikščionybėje glūdi tas vertybinis potencialas, kuris gali ištaisyti liberalizmo ir rinkos ekonomikos vidinius trūkumus. 1878 metais Dž. Toniolas vedė studijų draugo seserį Mariją Schirati. Su ja susilaukė septynių vaikų. Trys iš jų anksti mirė. Vėliau, jau suaugusi ir tapusi vienuole, mirė dar viena dukra. Šeimoje viešpatavo tarpusavio pagarba ir meilė. Buvo meldžiamasi šeimos rate; kiekvieną sekmadienį po šv. Mišių tėvas pasikviesdavo visą šeimą į savo darbo kabinetą ir visi aptardavo bažnyčioje girdėtą Evangeliją. Vėliau vaikai atsiminimuose apie D. Toniolą rašė, kad jis buvo reiklus ir mylintis tėvas, išmintingas ir šventas žmogus. XIX amžiaus pabaigos Italijos katalikai dėl tuometinių istorinių aplinkybių buvo atsidūrę gana keblioje padėtyje. Besivienijanti Italija nušlavė Popiežiaus valstybę. Vieni tai suvokė kaip Popiežiui padarytą skriaudą ir su nauja Italija nenorėjo turėti nieko bendra; kiti jautė pareigą dalyvauti naujos valstybės politiniame gyvenime. Dž. Toniolas iš pradžių stengėsi nesitapatinti nė su viena stovykla, bet vėliau pasuko į katalikišką politinę veiklą, į katalikišką politinę opoziciją liberaliai valstybei. Tuo pačiu metu buvo paskelbta ir garsioji popiežiaus Leono XIII socialinė enciklika Rerum Novarum. Dž. Toniolas aktyviai įsijungė į naują besikuriančios krikščioniškosios demokratijos judėjimą, tačiau bene didžiausias jo paliktas pėdsakas yra vadinamosios Italijos katalikų socialinės savaitės, kurios kasmet rengiamos ir dabar. Išgarsėjęs kaip principingas visuomenės veikėjas, mylintis šeimos tėvas ir švento gyvenimo žmogus, D. Toniolas mirė 1918 metais. Parengta pagal VR informaciją
© 2012 XXI amžius |
||||
|
