„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis, 2016 m. gruodžio 23 d., Nr. 4 (61)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Revoliucijos pasaulyje, kurio širdis surambėjusi, reikia švelnumo

Gailestingumo jubiliejaus vaisiai, laicizmo tema, iššūkiai jaunimui ir Europai, sinodinės Bažnyčios siekis, komunikacijos darbuotojų atsakomybė ir naudingi patarimai kunigams – temos, kurias aptarė popiežius Pranciškus ilgame interviu belgų katalikų savaitraščiui „Tertio“.

Nuostatos, kurios nori išstumti religiją iš viešo gyvenimo, yra pasenusios. Popiežius Pranciškus, išryškindamas skirtumą tarp pasaulietiškumo ir laicizmo, pastebi, kad pasaulietinė valstybė geriau nei konfesinė. Jis priduria, kad negerai, jei pasaulietiškumas užtrenkia duris transcendencijai. Tai – paveldas, kurį paliko Švietimo epocha. Atvirumas transcendencijai – žmogaus esybės dalis, ir kai politinė sistema to negerbia, ji paneigia žmogaus asmenį, negerbia žmogaus.

Popiežius atsakė į klausimą apie karus bei religinį fundamentalizmą. Pasak Šventojo Tėvo, jokia religija negali kurstyti karo, nes taip skelbtų griovimo, neapykantos Dievą. Popiežius patvirtina, kad negalima kariauti Dievo, religijos vardu, todėl terorizmas, karai nesusiję su religija. Tačiau dabar matome, kaip pasinaudojama religinėmis deformacijomis siekiant pateisinti karus. Šios mažos grupės susargdino savo religiją ir skaldo bendruomenę, tai yra tam tikra karo forma. Popiežius Pranciškus kreipia dėmesį į Europos žemyną ir apgailestaudamas pabrėžia, kad ir praėjus šimtui metų po Pirmojo pasaulinio karo, pasaulis išgyvena konfliktą, tačiau „dalimis“. Nors sakome: „Niekada daugiau tenebūna karo“, tačiau vis tiek gaminame ginklus ir juos parduodame tiems, kurie kovoja dėl ginklų gamintojų interesų. Jis pastebi, kad šiandien trūksta tokių tikrų religinių lyderių Europai kaip Šumanas, De Gasperis ir Adenaueris, kurie kovojo prieš karą. „Europai reikia lyderių, kurie eitų į priekį“, – sako popiežius Pranciškus.

Kalbėta ir Gailestingumo jubiliejaus tema. Popiežius pasakojo, kaip gimė Gailestingumo jubiliejaus idėja. Tai, kad jubiliejus vyko ne tik Romoje, bet visame pasaulyje, sukėlė daug judėjimo. Daug žmonių pajuto kvietimą susitaikyti su Dievu, pajusti Tėvo švelnumą. „Gailestingumas, – svarsto Šventasis Tėvas perfrazuodamas Bonhioferį, – brangus, o kartu ir už gerą kainą. Gera kaina, nes nieko nereikia mokėti, nereikia pirkti indulgencijų. Brangus, nes tai – vertingiausia dovana. Brangus, nes Dievo vardas – gailestingumas“, – sako Šventasis Tėvas.

Popiežius teigia, kad Bažnyčia gimsta iš bendruomenės, ji veikia arba pagal piramidės principą, kur daroma tai, ką sako šv. Petras, arba sinodinė Bažnyčia, kur šv. Petras yra Petras, bet lydi Bažnyčią. Įsimintiniausias to pavyzdys – du pastarieji sinodai, skirti šeimai, po kurių gimė paraginimas „Amoris Laetitia“. Bažnyčią vieningą daro įvairovė. „Sinodalumas – ne sprendimai, nuleidžiami iš viršaus, bet įsiklausymas į vietines Bažnyčias, derinimas, įsižiūrėjimas“, – pastebi Popiežius. Anot jo, sinoduose šeimos tema diskusijos vyko kaip tarp brolių, kur šv. Petras užtikrina Bažnyčios vienybę.

Prisimintas ir komunikacijos priemonių vaidmuo. Pasak popiežiaus Pranciškaus, žiniasklaidos atstovų atsakomybė didžiulė, nes jie gali formuoti gerą ar blogą nuomonę, jie gali kurti didžiulį gėrį. Žiniasklaidos priemonės prisideda konstruojant visuomenę, skatindamos galvoti, šviesti. Popiežius išvardijo kelis gundymus, su kuriais susiduria komunikacijos priemonės, – šmeižtą, dezinformavimą. Pastarasis gali sukurti ypač didelę žalą, nes nukreipia nuomones viena linkme, praleisdamas kitą tiesos dalį.

Baigiamosios popiežiaus mintys, išsakytos interviu belgų katalikų savaitraščiui „Tertio“, buvo skirtos kunigams, kuriuos Popiežius ragino visuomet mylėti Mergelę Mariją, nesijausti našlaičiais, leistis vedamiems Jėzaus ir ieškoti kenčiančio Jėzaus kūno broliuose. Tai – visko pradžia. „Tegul kunigai nesigėdija būti švelnūs, – ragina popiežius Pranciškus, – šiandien reikia švelnumo revoliucijos pasaulyje, kurio širdis surambėjusi“.

Vatikano radijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija