Lietuvoje narkotikų vartojimas plėsis

Manoma, kad Lietuvos narkomanų populiacija
jau prilygsta Druskininkų savivaldybei

Narkotikų kontrolės departamento direktorė Audronė Astrauskienė Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Specialistai spėja, kad jau dabar Druskininkų savivaldybei dydžiu prilygstanti Lietuvos narkomanų populiacija dar plėsis kokius 5-15 metų. Po to epidemija atslūgs. Neabejojama, kad su naryste Europos Sąjungoje atsivėrus sienoms ir atsiradus naujoms rinkoms, Lietuvą pasieks ir naujos narkotikų „mados”. O tradicinių kanapių rūkymo epidemija gali apimti maždaug 30 proc. Lietuvos jaunimo.

„Čia yra globalus procesas. Narkomanija yra labai labili, narkotikų verslas - labai pelningas. Taigi Lietuva nebus išskirtinė šalis, kurioje narkotikų vartojimas mažės, kai visur aplinkui didėja. Bus labai gerai, jeigu mums pavyks šią situaciją stabilizuoti”, - sako Narkotikų kontrolės departamento direktorė Audronė Astrauskienė. Šių metų pradžioje įkurto departamento vadovė atsakė į Eltos klausimus po Seimo rūmuose surengtos konferencijos „Narkomanija, ŽIV/AIDS: problemos ir pagrįsti sprendimai”.

Kol su narkomanija kovojome visomis priemonėmis, išskyrus profesionalias, Lietuvoje užaugo karta paauglių, geriau už suaugusius žinančių, kiek kainuoja narkotikai ir kur jų nusipirkti. Kaip, jūsų akimis žiūrint, atrodo epidemiologinė narkomanijos situacija?

Problema didelė, situacija neaiški, bet tai nereiškia, kad turime nuleisti rankas.

Kurdami departamentą, pirmiausia suformavome Informacijos analizės skyrių, kuris turėtų rinkti informaciją pagal Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos monitoringo centro rekomendacijas, išskiriant penkis kriterijus. Tai bendras narkotikų vartojimo paplitimas tarp gyventojų, ligotumas narkomanija, gydymo poreikis, mirtingumas ir infekcinių ligų paplitimas, susijęs su narkotikų vartojimu. Statistika turi būti renkama pagal nustatytą metodiką - tik tokiu atveju situaciją Lietuvoje galėsime lyginti su kitomis šalimis ir priimti sprendimus, pagrįstus skaičiais bei faktais, o ne nuomonėmis ir išvedžiojimais.

Iki šiol Lietuvoje praktiškai jokių objektyvių duomenų apie narkomaniją neturime, išskyrus tyrimą, kuris jau pagal ES kriterijus buvo atliktas mokyklose tarp 15-16 metų paauglių.

Tarptautiniame projekte dėl alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose Lietuva dalyvauja nuo 1995 metų (ESPAD 95, ESPAD 99, ESPAD 03). Pernai atlikto tyrimo ESPAD 03 rezultatai rodo, kad kokių nors narkotikų bent kartą jau yra vartoję 15,6 proc. šalies paauglių. Iš šio tyrimo matyti, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, narkotikus vartojančių moksleivių dabar mažiau. Tačiau narkotikų vartojimas labai paplitęs tarp gatvės vaikų - jis siekia iki 80 proc. Šie vaikai uosto klijus, vartoja sintetinius narkotikus.

Apie bendrą narkomanų skaičių kol kas galima spręsti tik remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, kad 2003 metais sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruoti 4689 įvairaus amžiaus asmenys, kuriems diagnozuota priklausomybė narkotikams. Tai yra tik tie žmonės, kurie oficialiai kreipėsi gydytis, todėl mes nežinome, gerai ar blogai, kad būtent tiek žmonių kreipėsi į medikus dėl narkotikų.

Pagal bendras prognozes neužsiregistravusių, „šešėlinių” narkomanų gali būti nuo kelių iki dešimties kartų daugiau. Lietuvoje šis skaičius turėtų būti penkis - šešis kartus didesnis. (Apie 23-28 tūkst. - panašiai kaip Druskininkų savivaldybėje, kur, 2003 metų liepos duomenimis, buvo 25 075 gyventojai).

Kur pirmiausia bus nukreipiamos biudžeto lėšos, kol objektyvios informacijos apie narkomanijos paplitimą ir dinamiką dar nėra?

Senosios Europos Sąjungos šalys įvairioms narkomanijos programoms kasmet skiria 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvoje narkotikų kontrolės programai šiemet skirta dešimt milijonų litų - apie 0,2 proc. BVP.

Dažnai susiduriam su problema, kai žmonės mano, kad svarbiausia - skirti pinigus nusikaltimų prevencijai - kovai su nelegalia narkotikų apyvarta. Užsienyje šita praktika jau pasikeitusi - prioritetas atiduotas sveikam žmogui, kad jame būtų įskiepytos vertybės, padedančios atsisakyti narkotikų.

Būtų labai gerai, kad nuo rugsėjo bent keliose mokyklose būtų pradėtas pilotinis projektas - pavyzdinės pamokos, kaip vaikui priimtina forma „įkalti” moksliškai pagrįstas tiesas, kad narkotikai žudo, kad jie daro blogą įtaką jo organizmui ir kad trumpalaikis malonumas labai daug kainuos ateityje.

Švietimo ir mokslo ministerija šiam siūlymui pritaria, bet nuogąstauja, jog bus sunku pridėti papildomą pamoką, esant ir taip dideliems krūviams. Bet mes manome, kad vardan gyvybiškai svarbių žinių galima apkarpyti kitų specialiųjų dalykų programas - svarbiausia, kad užaugtų sveikas vaikas.

Iš kitos pusės - kai skiriamos lėšos narkomanams gydyti, daugelis dar imasi už galvos. Narkomanus niekinantys žmonės sako: „Tai yra jų problema, skirti jiems mūsų uždirbtus pinigus yra nusikaltimas”. Bet jie neįvertina to, kad, skyrus lėšų gydymui, visuomenei grįžta dividendai - sumažėja nusikaltimų, sumažėja asocialių šeimų ir pan.

Mūsų tikslas - pasiekti, kad narkomanijos programai skirti pinigai kiek įmanoma nueitų ten, kur galima padaryti kažką realaus. Peržiūrėję lėšų naudojimą ankstesniais metais, aptikome daug taisytinų dalykų - dauguma institucijų pasirinkdavo priemones, kurioms labai lengva išleisti pinigus, metų pabaigoje pateikdavo ataskaitas, ir viskas.

Bet tam, kad būtų rezultatas, reikia įdėti ne tik pinigų, proto, bet ir sielos. Reikia jausti atsakomybę.

Šiemet mūsų prioritetas yra vaikai, kurie iki šiol buvo labiausiai apleista grandis. Buvo bandoma spręsti problemą priverstiniu būdu, įvedant ankstyvą testavimą. Nustatome - vaikas vartoja narkotikus. O ką paskui daryti? Kas jam padės - psichologas, šeima? Čia ir pasibaigia grandinėlė. Ir tas ankstyvas testavimas su diagnostika praranda prasmę, kai nėra tęstinumo.

Todėl šiemet labai norime parengti koncepciją, kad kiekvienas toks vaikas turėtų savo „algoritmą”, kaip toliau žygiuoti iki sėkmingos pabaigos. Turi būti aišku, ar reikalingas gydymas, ar tik psichologo patarimas, ar tokį vaiką atskirti nuo mokyklos į kažkokią atskirą įstaigą, ką daryti su šio vaiko tėvais.

Žiniasklaidos pranešimus apie sulaikytas narkotikų siuntas arba kvaišalų platintojus dažnai palydi visuomenės pasipiktinimas, kad reikia griežtinti baudžiamąsias ir administracines priemones. Ką siūlys jūsų departamentas?

Manome, kad užsienio šalių pavyzdžiu galima svarstyti galimybę aiškiau nustatyti klubų ir kavinių savininkų atsakomybę už narkotikų vartojimą ir platinimą jų patalpose - atimti arba laikinai sustabdyti licenciją šiai veiklai.

Narkotikų vartojimas jaunimo pasilinksminimo vietose - diskotekose, interneto kavinėse - yra didelė problema. Dažnai tai vyksta su klubo savininkų žinia. Tačiau jeigu policijos pareigūnas pabandys surinkti įrodymus, jam sunkiai pavyks. Čia ir yra problema, kad reikia pagalvoti, kaip tai padaryti, bet negalima palikti likimo valiai sakant, kad neįmanoma nieko padaryti.

Aš taip pat netikiu, kad negalima sutramdyti čigonų taboro nelegalios veikos, nors ten iki šiol puikiausiai klesti aguonų ekstrakto gamyba ir platinimas. Kai šneku su Policijos departamento darbuotojais, su ekspertais, jie irgi mato būdus, kaip tai galima padaryti, nors jiems taip pat trūksta pajėgumų ir pinigų.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba dar tik planuoja įsigyti pakankamai dresuotų šunų, kurie geriausiai aptinka sunkiai surandamas narkotines medžiagas. Ar ši prieš narkotikų kontrabandą nukreipta priemonė bebus reikalinga, kai slaptos narkotikų laboratorijos kaip grybai po lietaus dygsta čia pat, ir Lietuva jau yra ne tik narkotikų tranzito, bet ir jų eksporto šalis?

Vis tiek bus geriau, kad pasieniečiai daugiau narkotikų kurjerių sulaikys ir mažiau narkotikų bus įvežta. Šiuo požiūriu nesu pesimistė.

Narkotikų rinka Europos Sąjungoje jau yra paskirstyta. Lietuvoje gaminami narkotikai nelegaliai vežami į Rytų šalis, Norvegiją bei Suomiją. Mes didžiausią narkotikų dalį gauname iš Olandijos per Lenkiją. Policijos departamentas žino šituos srautus ir su jais kovoja. Bet narkotikų gamybos laboratorijos yra labai mobilios ir sunkiai demaskuojamos - joms nereikia tokios aparatūros, kuriai būtinas atskiras pastatas. Tokia laboratorija gali būti sumontuota net automobilyje.

Bet narkotikams gaminti reikia žaliavų, jų gi nesusintetinsi iš manų kruopų...

Žaliavos gaunamos, tai irgi labai silpna mūsų vieta. Lietuvoje labai menka narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), iš kurių galima gaminti sintetinius narkotikus, kontrolė. Tarp narkotikų žaliavų yra tokie visiems gerai pažįstami medikamentai, kaip kalio permanganatas, efedrinas ir kt. Daug pramonės ir farmacijos įmonių turi licencijas ir teisę disponuoti šiomis medžiagomis, tačiau nevykdoma apskaita ir kontrolė, kaip jos cirkuliuoja šalies viduje. Šitą grandį reikia labai sustiprinti.

Sintetinių narkotikų gamyba klesti visame pasaulyje. Šie narkotikai labai greitai keičiasi ir, kol specialistai nustato vieną rūšį, nelegalioje rinkoje atsiranda kelios naujos atmainos.

Kaip gaminti narkotikus, irgi galima sužinoti internete. Per internetą jų galima užsisakyti, nusipirkti, šita tendencija plinta ir su ja labai sunku kovoti. Todėl kova su sintetiniais narkotikais šiemet laikoma pasauliniu prioritetu.

Iš kitos pusės, būdami realistai mes negalime sakyti, kad narkomanija išnyks visai ir jos nebebus. Visais laikais bet kurioje visuomenėje bus dalis žmonių, kurie vartos narkotikus, jeigu jų gaus. Bet tiek, kiek galima, žmones reikia apsaugoti. Kai narkotikų suluošinti vaikai atsiduria ligoninėse, pas mane ateina jų tėvai ir klausia, ką daryti. Jie pasiryžę viską atiduoti, kad susigrąžintų vaiką - bet tada padėti jau būna sunkiau.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Dora Petkauskaitė

© 2004 "XXI amžius"