|
Veiksmingų reformų paieška
remiant šeimos politiką
Aldona KAČERAUSKIENĖ
Pastaruoju metu pastebimos Tėvynės sąjungos
(TS) pastangos remti šeimos politiką. 2003 metų vasarą išleistame
programiniame dokumente Dešinioji alternatyva: sėkmės Lietuva
rašoma apie šeimos politiką: Mes apibrėžiame tokios politikos esminę,
vertybinę svarbą. Tų pačių metų spalio viduryje Tėvynės sąjungos
pirmininkas Andrius Kubilius pasirašė memorandumą Iniciatyva 2v
naujos paramos šeimai politikos pradžia, kuriame iškėlė paramos
šeimai politikos tikslus: skatinti tradicinių šeimų kūrimąsi, skatinti
gyventi šeimoje, siekti, kad kuo daugiau vaikų augtų tvirtose šeimose.
Kovo pradžioje TS Krikščioniškųjų demokratų
frakcijos pirmininkė Seimo narė Irena Degutienė pasirašė pareiškimą
Valstybė turi visokeriopai remti, o ne griauti šeimos instituciją.
Kovo 20 dieną Vilniuje ta pati frakcija, remiama Konrado Adenauerio
fondo, surengė konferenciją Paramos šeimai politika. Konferencijos
dalyvius pasveikino dr. Andreasas von Belovas, K.Adenauerio fondo
atstovas Baltijos šalyse, Andrius Kubilius, TS pirmininkas, prof.
V.Landsbergis. Buvo perskaityti devyni pranešimai. Juos skaitė žinomi
mokslininkai ir politikai: prof. D.Gailienė, kun. dr.A.Narbekovas,
dr. D.Kuzmickaitė, I.Degutienė, V.Aleknaitė ir kt. Vyko diskusijos.
Konferencijoje išgirstas tezes galima suskirstyti į tris dalis:
šeimos erozija Lietuvoje, pilnos šeimos pranašumai ir šeimos politikai
reikalinga parama.
Šeimos erozija plinta toliau
Anot A.Kubiliaus, šeima yra ne tik vyro ir moters
įsikūnijimas. Ji svarbi visuomeninė ir socialinė institucija,
todėl itin svarbi politikams. Pranešėjas konstatavo, jog Lietuvoje
mažėja santuokų ir daugėja skyrybų, vis didesnė vaikų dalis gimsta
anapus santuoka sutvirtintų šeimų. Kartu sparčiai mažėja gimstamumas
apskritai. Socialinių tyrimų instituto parengtoje Demografinės
politikos strategijoje aiškiai teigiama, kad visuose demografiniuose
procesuose (gimstamumo, šeimos formavimo, mirtingumo ir migracijos)
vyksta neigiami pokyčiai. Jų pasekmė gyventojų skaičiaus mažėjimas,
demografinės pusiausvyros praradimas, spartus gyventojų senėjimas.
Daugiausia su darnios ir stabilios šeimos krize susijęs gimstamumo
mažėjimas yra pasiekęs tokią ribą, kai iškyla reali grėsmė tautos
išlikimui.
eimos erozija kartu yra ir visos visuomenės erozija.
Įvairūs tyrimai vienareikšmiškai patvirtina, kad nusikaltėliai,
narkomanai, viskuo nusivylę žmonės paprastai išauga ten, kur šeimos
yra virtusios griuvėsiais, kur vaikai negauna tėvų dėmesio ir šilumos.
Kai kurie faktai privertė krūptelėti net pačius
didžiausius optimistus. Skyrybų skaičiumi esame Europos čempionai,
nesantuokinių vaikų skaičius pasiekė 28 proc., per dešimt metų du
kartus padaugėjo paauglių savižudybių, Lietuvoje du kartus daugiau
nusižudo žmonių, negu žūsta avarijose.
Nerimą kelia tai, kad žmonės apsipranta su tuo,
kas yra, blogio nebeįvardija, nenujaučia jo pasekmių. Apklausos
rodo, kad tik 19 proc. žmonių skyrybas vertina neigiamai. Sugyventinių
poros Lietuvoje naujas reiškinys, tačiau visuomenė jas toleruoja.
1970-1973 metais gimusiems žmonėms neregistruotos santuokos yra
priimtinos, nes mažiau įsipareigojimų, apsisprendimo ilgai gyventi
kartu. Daugėja nuomonių, jog santuoka atgyveno. Plinta palaidumas,
o jo pasekmės persekioja visą gyvenimą. Prof. D.Gailienės tyrimai
rodo: vaikai įveikia nelaimingą meilę, tikėjimo krizę, artimųjų
žūtį, tačiau seksualinės traumos, abortai neįveikiami daugelį metų.
Net 40 proc. aštuonerių - dešimties metų vaikų save kaltina dėl
tėvų skyrybų.
Lietuvos vaikams būdingas nerimas, depresija,
užsisklendimas, sakė profesorė. Patenkame į užburtą ratą nepilnose
šeimose augą vaikai nesuvoks pilnos šeimos vertės ir kentės jų vaikai.
Pilnos šeimos pranašumai
Vaikai auga visur. Tačiau jokios sutartys, jokios
sąjungos neprilygsta šeimai, kuri yra tarsi dvasinės įsčios bręsti
kūnu ir dvasia išbalansuotai. Visi gimę ir dar negimę kūdikiai,
tėvai, seneliai tai žmogiškoji ekologinė sistema. Nuodėmė tai
tos ekologijos nepaisymas. Užtenka kažką pažeisti, ir griūva visa
sistema. Atsakinga tėvystė ir motinystė tokia yra Bažnyčios pozicija,
sakė kun. dr. A.Narbekovas.
Šeima ilgalaikės ištikimybės pažadas, ilgalaikiai
įsipareigojimai vieni kitiems, vaikams. Šeima suteikia kitokią gyvenimo
kokybę stiprius ryšius tarp žmonių. Šeima pašaukta vaikams perduoti
gyvenimo patirtį, įvesti į žmonijos paveldą, kultūrą ir etnokultūrą.
Neginčytina saugių namų svarba, namų, kur tėvai ir vaikai kartu
su Kūrėju kuria istoriją, tai dr. D.Kuzmickaitės nuomonė.
Šeimos politikai reikalinga parama
Ką turėtume daryti? Aišku viena: šeimos politikai
reikia Vyriausybės, Bažnyčios, nevyriausybinių organizacijų, politinių
partijų paramos.
Valstybės parama šeimos politikai turi būti koordinuota.
Vyriausybė turi neberemti eksperimentinių arba lobistinių grupių
finansuojamų programų švietimo bei sveikatos apsaugos srityse. Valstybės
švietimo ir sveikatos apsaugos politika taip pat turi stiprinti
šeimą.
Privalu gerbti tėvų teisę perteikti vaikams savo
vertybes ir apsaugoti vaikus nuo tų pamokų, kurios pažeidžia šeimos
dorovines nuostatas ir kuriose šeimos vaidmuo suprantamas tik kaip
giminės pratęsimas ir seksualinių poreikių patenkinimas. Sveikatos
apsaugos politikos vaiko, paauglio interesai negali būti suvesti
vien tik į seksualinį švietimą, tai Seimo narės I.Degutienės
nuomonė.
Vykdant pensijų reformą, reikėtų atsižvelgti į
šeimas, užauginusias daugiau gerų, dorų vaikų. Kuo daugiau jaunų
žmonių dirba, tuo daugiau lėšų galima skirti socialinėms reikmėms,
pensijoms, todėl nedera pamiršti daugiavaikių šeimų tėvų senatvėje
jiems priklausytų didesnės pensijos.
Susiformavo pašaipus požiūris į daugiavaikes šeimas.
Jį reikėtų keisti. Tarp daugiavaikių šeimų yra daug gražiai, dorai
gyvenančių. Jas reikėtų gerbti, jomis didžiuotis.
Gimus kūdikiui, reikėtų sveikinti, parodyti dėmesį
tėveliams. Tai turėtų daryti ne tik privatūs asmenys, bet ir partijų,
nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Santykiai tarp žmonių turėtų būti grindžiami
meile. Tik meilė gali išspręsti problemas. Nepamirškime vienas kitam
sakyti: Kaip gerai, kad esi. Juk visuomenė yra išplėstinė šeima,
sakė kun. dr. A.Narbekovas. Įsiklausykime į šiuos žodžius juose
užkoduotas meilės raktas, be kurio neįmanomas doros šeimos gyvenimas.
© 2004 "XXI amžius"
|
