„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.5 (42)

2004-iųjų gegužės 21 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Prekyba žmonėmis –
naujas iššūkis Lietuvos visuomenei

Aldona KAČERAUSKIENĖ

Gyvendami uždaroje totalitarinėje erdvėje, nesusidarėme imuniteto reiškiniams, kurie atsirado griuvus sovietiniam režimui ir kurie turės dar ryškesnę tendenciją nykstant valstybių sienų kontrolei, Europai ir pasauliui tampant vis atviresniems. Imunitetas gali atsirasti tik žinant reiškinio esmę, priežastis ir grėsmę, todėl visuomenė turi teisę kuo daugiau ir kuo greičiau sužinoti, kas iki šiol buvo nutylima arba kalbama tarsi puse lūpų.

Baltijos Asambėja praėjusių metų pabaigoje priėmė rezoliuciją „Dėl prekybos moterimis ir vaikais“. Konstatuojama, jog prekyba moterimis ir vaikais yra rimta ir vis didėjanti problema visame pasaulyje, reiškiamas susirūpinimas, kad Baltijos valstybėse šios problemos mastas nemažėja.

Lietuvoje prekybos žmonėmis klausimus bene pirmoji viešai pradėjo kelti nevyriausybinė organizacija Dingusių žmonių šeimų paramos centras, įsikūręs prieš aštuonerius metus Lietuvos žmogaus teisių asociacijos sudėtyje, dabar veikaintis kaip savarankiška organizacija. Šios organizacijos tarybos pirmininkė Ona Gustienė, įvardydama problemą, sako: „Prieš šešerius metus priimtos LR Baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už prekybą žmonėmis. Per tą laiką nubausta dešimt nusikaltėlių. Vokietijoje tik per vienerius metus baudžiamojon atsakomybėn patraukiama iki penkiasdešimt nusikaltėlių iš Lietuvos. Suprantama, jog jie merginas išveža iš mūsų šalies. Kasmet daugėja moterų ir merginų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis. 2003 metais mes tiesiog neturėjome kur apgyvendinti nukentėjusiųjų. Net 33 proc. jų – nepilnametės. Situacijos grėsmę įrodo ir LR Seimo bei Jungtinių Tautų vystymo programos žmogaus teisių veiksmų plano 2002-2003 metų pranešime išsakytas pastebėjimas, jog prekybos moterimis mastai Lietuvoje yra vieni didžiausių Baltijos šalyje. Ten pat keliamas susirūpinimas, jog šiuo metu nėra bendros valstybinės funkcionuojančios reabilitracijos programos, skirtos prekybos žmonėmis, bei prevencinės – prostitucijos aukoms. Taip pat nėra bendros institucinės sistemos, kuri numatytų išsamią teisinę, socialinę, medicininę, psichologinę, moralinę ir kitą reikiamą pagalbą“.

Itin opus klausimas yra prekyba vaikais (vaikais šiuo metu laikytini asmenys iki 18 metų amžiaus). Pasaulinėje praktikoje nustatyta, jog reikšmingiausios prekybos vaikais formos yra penkios. Tai priverstinė prostitucija, kada prievarta, apgaulės būdu įtraukiami asmenys iki 18 metų amžiaus; vaikų pardavimas priverstiniam darbui; vaikų organų transplantacijos; seksualinis išnaudojimas pedofilinei pornografijai ir pardavimas bevaikėms šeimoms.

Praėjusiais metais Teisės instituto organizuoto tyrimo, kurį atliko dr. Svetlana Gečėnienė ir Sonata Mališauskaitė, duomenimis, kol kas Lietuvoje pastebėta tik nepilnamečių prostitucija. Beje, pastebima nepilnamečių, įtraukiamų į prostituciją, jaunėjimo tendencija. 1998 metais nepilnametės prostitutės sudarė tik 4,33 proc., o 2001 metais – jau 13,33 proc.

Neišaiškinti vaikų pardavimas priverstiniam darbui, pigios vaikų darbo jėgos išnaudojimas, taip pat prekyba organais, seksualinio išanudojimo pedofilinei pornografijai atvejai, vaikų pardavimas bevaikėms šeimoms. Tačiau, anot tyrinėtojų, „visa tai neleidžia daryti išvados, kad artimiausiais metais neįvyks sprogimo. Ši tikimybė sietina ne tiek su vidiniais Lietuvos socialiniais ir ekonominiais procesais, kiek su globalizacija, tarptautinių nusikalstamų grupuočių veiklos sferos išsiplėtimu Lietuvoje“.

Negalima sutikti, jog socialiniai ir ekonominiai procesai prekiaujant žmonėmis neturi lemiamos reikšmės. Iš vienos pusės prekybą žmonėmis skatina nedarbas, noras užsienyje greitai ir lengvai praturtėti, moralinių vertybių degradacija šeimose, kai amoralūs tėvai patys parduoda vaikus ar pastūmėja prostitucijos link, kai prekeiviai žmonėmis pagrobia beglobius, benamius vaikus. Iš kitos pusės – informacijos stoka, kai užuot gavus pelningą ir patrauklų auklės, viešbučių tvarkytojos ir pan. darbą užsienyje atimamas pasas, moteris ar mergina kaip tikra prekė parduodama į viešuosius namus be jokios galimybės iš ten ištrūkti. Dažnai merginos gyvena užrakintos, negali susisiekti su artimaisiais, už menkiausią nepaklusnumą yra žiauriai baudžiamos. Nustatytas nepaneigiamas ryšys tarp prekybos žmonėmis ir prostitucijos. Beje, prekyba žmonėmis yra pelningas „biznis“. Už parduodamą merginą gaunama dešimt tūkstančių dolerių.

Nors ir labai sunku iš viešnamio patekti į laisvę, bet vienas kitas laimingas atvejis pasitaiko. Rašome „laimingas“ sąlyginai. Buvusi baltoji vergė ištrūksta be dokumentų, praradusi fizinę sveikatą, serganti, suluošinta dvasiškai. Ji visiška benamė. Artimieji, pažįstami jos nebenori priimti, visuomenė smerkia. „Ko norėjo, tą ir gavo, tesižino dabar“, - sako ne vienas. Tad kur dėtis žmogui, kamuojamam pažeminimo, gėdos, depresijos? Nors ir keista, bet dažnai pirmosios pagalbos ranką ištiesia vietinės prostitutės. Tačiau ne tik jos. Klaipėdoje neseniai pradėjo veikti Moterų namai, kuriuose, saugant konfidencialumą, bus laikinai suteikta pastogė ir maistas, teikiamos teisinė, medicininė, socialinė konsultacijos, padedama susitvarkyti asmens dokumentus, ieškoma būdų, kaip įsidarbinti ar persikvalifikuoti. Vilniuje galima kreiptis į Dingusių žmonių šeimų paramos centrą, Moterų namų krizių centrą, „Caritas“. Kaune pagelbės „Lietuvos Caritas“, Alytuje – Miesto moterų krizių centras. Be to, kai kuriuose miestuose veikia paguodos ar vilties nemokamos telefono linijos.

Dingusių žmonių šeimų paramos centro ir LR Seimo Žmogaus teisių komiteto surengtoje konferencijoje „Prekybos žmonėmis ir aukų reintegracijos problemos“, įvykusioje kovo pabaigoje Seimo rūmuose, bene pirmą kartą Lietuvoje viešai prabilta apie tai, kas užsienyje žinoma jau seniai. Prancūzijoje iki pat šeštos klasės į mokyklas vaikus lydi ir iš mokyklų pasiima suaugusieji. Anglijoje – net iki dešimtos klasės. Tai rodo egzistuojančios problemos aktualumą ir sudėtingumą.

Konferencijoje kalbėjęs I.Bazylevas, Lietuvos vidaus reikalų ministerijos darbuotojas, siekiant sumažinti prekybos žmonėmis mastą, siūlė sukurti prevencinę sistemą, kad kuo mažiau žmonių patektų į šį pragaištingą „verslą“, taip pat sugriauti veikiantį prekybos žmonėmis tinklą. „Budrumas gali išgelbėti būsimas aukas“, - pabrėžė organizacijos „Gelbėkite vaikus“ generalinė sekretorė Loretė Trakinskienė. Ne vienas pranešėjas siūlė, susitarus su Švietimo ministerija, supažindinti mokinius su egzistuojančia problema. Kai kas siūlė bažnyčiose palikti informaciją, kur kreiptis ištikus nelaimei.

Konferencija priėmė rezoliuciją, adresuotą LR Seimo Pirmininkui ir LR Ministrui Pirmininkui. Joje kviečiama vykdyti Baltijos Asamblėjos rezoliuciją „Dėl prekybos moterimis ir vaikais“, taip pat vykdyti daug priemonių, kaip užkardyti prekybą žmonėmis, mūsų laikų vergovės pasireiškimą. Taip pat siūlome ratifikuoti Europos socialinės chartijos straipsnius, kurie turėtų įtakos prekybos žmonėmis mastui sumažinti. Paminėsime keletą: vaikai ir paaugliai turi teisę būti ypač ginami nuo jiems iškylančių fizinių ir moralinių pavojų, jie taip pat turi teisę į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą; kiekvienas žmogus turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties, taip pat turi teisę į būstą, tai yra būsto kainą padaryti prieinamą tiems, kurie neturi pakankamai lėšų jį įsigyti rinkos kainomis.

Sužinoję apie merginų ketinimus vykti į užsienį, įspėkime jas apie ten gresiančius pavojus. Tai ypač svarbu, nes tarpininkai norinčias Lietuvą palikti merginas ragina kuo skubiau apsispręsti, kad nespėtų pasitarti su išmintingais žmonėmis ir nepersigalvotų.

 

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija