|
Vyrai muša moteris
Benjaminas ŽULYS
Daug moterų mano, kad jas mušti galima
Net dvidešimtyje mūsų šalies miestų buvo vykdomas
projektas Netylėk!. Jo tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į
smurtą prieš moteris. Neseniai ši akcija vyko Kaune. Laisvės alėjoje,
prie Vytauto Didžiojo paminklo, įsikūrė jos organizatoriai, pagalbininkai.
Nors renginį šiek tiek sutrukdė lietus, tačiau žmonės ir toliau
būriavosi prie didelių skėčių, kur buvo dalijami lankstinukai su
patarimais, kaip moterims apsisaugoti nuo girtaujančių ar pakrikusių
nervų vyrų smurto, kur kreiptis dėl tokių išpuolių ir jų padarinių.
Reikia pasakyti, kad smurtas prieš moteris ne
naujiena mūsų šalyje, jo nemažai būta ir sovietmečiu, tik tais laikais
buvo šiukštu viešai apie tai kalbėti, publikuoti spaudoje ir pan.
Esą socialistinėje visuomenėje tokie reiškiniai nebūdingi, kad tai
tik pavieniai atvejai.
Maždaug prieš dešimt metų buvo parengta Lietuvos
moterų pažangos programa. Lietuva pirmą kartą dalyvavo Jungtinių
Tautų (JT) pasaulinėje konferencijoje moterų klausimais ir kaip
JT narė, įsipareigojo vykdyti šios konferencijos nutarimus. Priimtoje
programoje sakoma, kad, greta kitų pagrindinių moterų problemų,
gyvuoja ir smurtas bei prievarta prieš jas. Dokumente numatyta įvertinti
smurto prieš moteris mastą ir siekti jo sumažinimo, taip pat atlikti
mokslinius tyrimus apie prievartą ir smurtą prieš moteris bei mergaites,
rezultatus pranešti atitinkamoms žinyboms ir visuomenei. Pasiūlyta
steigti Krizių centrus smurto aukoms ir kt.
Negalima sakyti, kad visi Programoje numatyti
klausimai, o jų yra apsčiai, jau išspręsti. Tas pat pasakytina ir
apie smurtą prieš moteris. Bet šis tas daroma, kai kas ir padaryta.
Be to, raginama ir pačias moteris nebūti nuolankias, o kovoti už
savo būtį. Tačiau nors keista, bet mūsų šalyje atlikti sociologiniai
tyrimai byloja, kad net 31 proc. mūsų moterų mano, kad vyras turi
teisę mušti moterį... Tai buvo pagarsinta Kaune ir kituose miestuose
įvykusiose akcijose Netylėk!.
Kita statistika šalyje iš vidutiniškai 800 policijos
iškvietimų dėl smurto tik 200 nukentėjusiųjų moterų parašo pareiškimus,
pagal juos tik 20 atvejų pradedami ikiteisminiai tyrimai, o nuosprendis
paskelbiamas tik vienam smurtautojui. Tad nesunku paskaičiuoti,
koks yra tokių skundų efektyvumas.
Antai viena moteris savo pareiškime teismui rašė,
kad jos girtas vyras L.V. apimtas agresijos į ją mėtė įvairius po
ranka pakliuvusius daiktus. Kitą dieną vėl būdamas girtas jis moterį
daužė per veidą, tampė už plaukų. Dar kartą, paprašytas, kad liautųsi
girtavęs, mušė per veidą, spardė kojomis. Po savaitės nepilnamečių
vaikų akivaizdoje moterį įžeidinėjo, kelis kartus jai spyrė ir kt.
Teismo medicinos instituto atliktas sveikatos sutrikimo tyrimas
moteriai nustatė vidutinį sveikatos sutrikdymą. Šis pavyzdys nerodo,
kad kone visi išpuoliai prieš moteris būna itin nuožmūs, agresyvūs,
bet kiekviena agresija yra nepateisinama ir smerktina. O kiek moterų
niekur nesikreipia, nerašo jokių pareiškimų, tik nuolankiai kenčia
ir tyli?! Nebent pasiguodžia kaimynei, draugei, artimesnei giminaitei.
Baudžiamoji atsakomybė
Nustatyta, kad moterys Lietuvoje du kartus daugiau
jaučiasi nesaugios negu vyrai. Ir tris kartus didesnė tikimybė,
jog smurtą moteris patirs savo pačios namuose nei gatvėje. Pasaulio
sveikatos organizacijos dokumentuose konstatuojama, kad dažniausiai
prieš moteris smurtaujama dėl nepaklusnumo vyrui, neparankių vyrui
klausimų dėl pinigų ar kitų moterų, laiku nepagaminto maisto, atsisakius
sekso bei įtarus moters neištikimybę. Manoma, kad kas trečia moteris
Lietuvoje yra patyrusi smurtą šeimoje.
Akcijos metu Kaune viename stende įdėti plakatai
skelbė: Tau tylint, klesti smurtas, Šiandien muša Tave, rytoj
gali būti pakelta ranka prieš Tavo dukrą, Tylėdama Tu leidi mušti
save ir kt.
Viena 40 metų amžiaus moteris Milda yra sakiusi,
kad jos draugę vyras muša jau penkiolika metų. Bet Milda jai padėti
negalinti, nes toji draugė pati nenorinti sau padėti. 45 metų amžiaus
Danutė anksčiau kalbėjo: Sakiau, jei kada mane vyras muš, neatleisiu,
skųsiuosi. Tačiau buvo ir pirmas, ir penktas kartas. O aš delsiau.
Dabar, kai jau išsiskyriau, nesuprantu, kodėl tiek kentėjau.
32 metų Vismantė sakė: Tikrai pasaulyje yra normalių
vyrų, tačiau ne visos moterys tuo tiki ir kenčia.
LR Baudžiamajame kodekse yra straipsniai, pagal
kuriuos numatytos bausmės už įvairaus pobūdžio smurtą. Tos bausmės
laisvės apribojimas, viešieji darbai, bauda, areštas, laisvės
atėmimas. Pavyzdžiui, už nesunkų sveikatos sutrikdymą teismas gali
skirti bausmę nuo laisvės apribojimo iki penkerių metų laisvės atėmimo.
Už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą iki
vienerių metų laisvės atėmimo. Už grasinimą nužudyti ar sunkiai
sutrikdyti sveikatą arba terorizavimą smurtautojas gali būti nubaustas
laisvės apribojimu, viešaisiais darbais, bauda, areštu, laisvės
atėmimu iki ketverių metų. Yra ir daugiau straipsnių, pagal kuriuos
teismas už smurtą gali skirti vienokias ar kitokias bausmes. Vyras
gali būti įpareigotas iki tam tikro laiko grįžti į namus, nesilankyti
įtartinose vietose, pas abejotinos reputacijos draugus, įsidarbinti,
gydytis nuo alkoholizmo, kitų priklausomybių. Beje, nuskriaustą
moterį advokatas gins nemokamai. Tačiau keista, kad jei smurtautojui
priteisiama bauda, dažnai ją tenka sumokėti... pačiai smurto aukai.
Kai kuriuose mūsų šalies miestuose, kitose vietovėse
teikiama specializuota pagalba nuo smurto šeimose nukentėjusioms
moterims. Tai gali būti konsultacijos, prieglobstis, arba konsultacija
ir prieglobstis. Pavyzdžiui, Kaune veikia Kauno apskrities moterų
krizių centras (Juozapavičiaus pr. 77), Kauno arkivyskupijos Šeimos
centras (Aukštaičių g. 10), Kauno moterų nakvynės namai (Partizanų
g. 5), VšĮ Moterų pagalba moteriai (Vytauto pr. 69) ir kt. Panašios
įstaigos gyvuoja Alytuje, Kaišiadoryse, Panevėžyje, Vilniuje, Vilkaviškyje,
Mažeikiuose, Klaipėdoje, kitur.
Išsamesnę informaciją galima gauti nemokamos
informacijos telefonu 8 800 001 12.
© 2006 XXI amžius
|
