|
Mes čia ne prie ko
Justinas ADOMAITIS
Lietuvos sveikatos apsaugos sistema yra prasčiausia
Europoje. Taip konstatuota Briuselyje. Nepriklausomi ekspertai ištyrė
25 ES šalių ir Šveicarijos sveikatos apsaugos sistemų efektyvumą
paslaugų vartotojų požiūriu. Atsižvelgta į tokius kriterijus: sveikatos
paslaugų prieinamumas, pacientų teisės, galimybė gauti naujausius
vaistus, išgijimo reitingas ir mirtingumas sunkių ligų atveju. Lietuva
atsidūrė paskutinėje vietoje. Tyrimo vadovas sakė, jog tai rimtas
signalas Lietuvos politikams, kurie, nors ir vykdo reformas, vis
dar nesugeba atsikratyti sovietinės sistemos palikimo.
Mes čia ne prie ko, komentuodamas tyrimo išvadas
spaudos konferencijoje sakė pusantrų metų sveikatos apsaugos sistemai
vadovavęs Žilvinas Padaiga. Istorinė ir lietuvių kalbos orumą žeminanti
šio sveikatos apsaugos ministro frazė tiko ir visos tryliktosios
Vyriausybės darbams įvertinti. Prisimename, kiek kartų buvęs Premjeras
kartodavo negalintis nešti atsakomybės už blogą ministrų darbą,
nes už pastaruosius privalančios atsakyti juos delegavusios partijos.
Buvusioje Vyriausybėje sveikatos sistemą griauti, atsiprašau, reformuoti,
buvo patikėta darbiečiui.
Ypač per tuos pusantrų metų nukentėjo pirminės
sveikatos priežiūros grandis. Pagal buldozerio principą buvo naikinami
kaimo medicinos punktai, ambulatorijos, slaugos ir palaikomojo gydymo
ligoninės, medikai iš periferijos didesniais atlyginimais viliojami
į didžiųjų miestų klinikas, o ministras vis džiaugėsi, kad artėjame
prie Švedijos sveikatos sistemos modelio.
Praėjusių metų rudenį Sveikatos apsaugos ministerija
(SAM) pateikė šalies sveikatos pertvarkos rekomendacijas Vyriausybės
Strateginio planavimo komitetui. Dokumente apibendrinti 2003-2005
metais įvykę pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje. Per tuos trejus
metus ligoninėse sumažinta beveik 70 tūkst. vietų. Lietuvos ligoninėse
kasmet gydosi 700 tūkst. ligonių. Kiekvieno jų gydymą sumažinus
dviem dienomis, valstybė per metus sutaupo 40 mln. Lt.
Viena kolegė neseniai pati išbandė naujosios sveikatos
apsaugos strategijos ypatumus. Dėl širdies ligos šeimos gydytoja
ją pasiuntė į Kauno medicinos universiteto (KMU) klinikas. Po kelių
minučių pokalbio su medikais penkias dienas kaip kokioje slaugos
ligoninėje moteris buvo gydoma tabletėmis ir mikstūromis, po to
liepta važiuoti namo. Siurprizas laukė gavus išrašą apie gydymą:
jame buvo teigiama apie inkstų patologiją, nors jokių tyrimų atlikta
nebuvo. Šeimos gydytoja, patikrinusi išrašytosios ligonės būklę,
konstatavo, jog moterį būtina hospitalizuoti. O juk aukščiau KMU
klinikų tik dangus. Klinikų vadovas Nacionalinės sveikatos tarybos
pirmininkas, be to, laikinasis ministras rytoj jo pavaldinys.
Supratote?
Skandalai lydi ir plačiai reklamuojamas sveikatos
profilaktikos programas, pavyzdžiui, prostatos specifinio antigeno
tyrimus vyrams, moterims krūties, gimdos kaklelio vėžio profilaktikos,
papildomai kompensuojamus tyrimus sergantiems cukriniu diabetu.
Tačiau rajonų medikai, šeimos gydytojai teigia, jog pasiuntus vyrą
ar moterį konsultacijoms pas specialistą jie ten pateks tik po 7-8
mėnesių. Seimo narė Vida Marija Čigriejienė piktinosi tokia SAM
nustatyta tvarka. Pasak žinomos medikės, jei šeimos gydytojas paciento
organizme pastebėjo įtartiną audinių sukietėjimą, per daugiau nei
pusę metų šis gali supiktybiškėti. Jeigu onkologinė liga nenustatoma
laiku, žmogus gali mirti. Tai kam ta ankstyva vėžio diagnostika,
jei negydoma? Dar liūdnesnė vaikų, moksleivių ir jaunimo ligų prevencijos
situacija. Savivaldybių gydytojai, sveikatos priežiūros administratoriai
rengia dešimtis ar šimtus tūkstančių litų kainuojančius projektus,
kuriuose dalyvių nesulaukiama. Pavyzdžiui, dantų dengimo silantais
programa viename rajone žlugo vien dėl to, kad tėvai neatvedė nė
vieno vaiko. Debesų projektu jau pakrikštytas buvusio ministro
inicijuotas sveikatos biurų steigimas rajonų savivaldybėse. Valdininkams
atsirastų naujų kėdžių, tik nepagalvota apie paslaugų gavėją, vartotoją.
Seniai žinoma, kad SAM vadovai nesuvokia kaimo
problemų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryboje nėra pirminio
asmens sveikatos priežiūros lygio atstovo. Kaip teigė vienos visuomeninės
organizacijos vadovė Vida Augustinienė, pacientų pastabos išklausomos,
tačiau į jas nė karto nebuvo reaguota. Ministro teigimu, blogi yra
įstatymai, todėl verta pasikliauti tik profesionalais Vilniaus,
Kauno sveikatos fabrikų vadovais.
Rajonų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai teigia,
jog ministro dažnai minėtoje Švedijoje šeimos gydytojas per dieną
priima 7-12 pacientų, o Lietuvoje apie 50 pacientų per dieną.
Be to, mūsų šeimos gydytojui užkrautos didžiulės socialinės problemos.
Rajonuose dirbančių medikų nuomone, naujoji sveikatos politika prisidėjo
prie to, kad periferijoje pradėjo stigti specialistų. Nežinodami,
ar bus paliktos ligoninės, ar nesikeis gydymo įstaigų statusas,
specialistai pradėjo žvalgytis į didžiąsias klinikas, kur, be kita
ko, mokami daug didesni atlyginimai. Nemažai gydytojų išvyko į užsienį.
Dar viena pirminių sveikatos priežiūros centrų
specialistų minima problema vieningų gydymo metodikų nebuvimas.
Firmos vienaip moko, specialistai kitaip, literatūra trečiaip aiškina.
Briuselio ekspertus ypač pašiurpino situacija pirminės sveikatos
priežiūros įstaigose: gydytojai neturi kompiuterių, negali naudotis
interneto ir elektroninio pašto paslaugomis.
Neseniai M.Romerio universiteto Strateginio valdymo
ir politikos fakulteto prodekanė Danguolė Jankauskienė teigė, jog
apgailėtinos sveikatos priežiūros situacijos priežastis ta, jog
Lietuvoje nėra sistemingo strateginio požiūrio į sveikatos apsaugą
valstybės mastu, visa valdžia šioje sistemoje sukoncentruota vienose
rankose (SAM, kuriai pavaldi Valstybinė ligonių kasa, Privalomojo
sveikatos draudimo fondo tarybai vadovauja ministras), monopolinių
didžiųjų įstaigų vadovai diktuoja sąlygas, milžiniškos biudžeto
ir ES fondų lėšos paskirstomos neskaidriai.
Artėja visuotinis pirminės sveikatos priežiūros
įstaigų privatizavimas (dėl neigiamos visuomenės reakcijos šiuo
metu SAM vadovai manipuliuoja užmojo procentais 80, 60, 50). Sveikatos
reformos autoriams tai bus didelis laimėjimas, valstybės biudžeto
lėšų taupymas. Nežinia, kaip bus su išgirtuoju sveikatos reformatorių
principu pinigai paskui pacientą? Liūto dalį pasiims universitetinės
klinikos, sočiai bus atseikėta už brangius kompensuojamuosius vaistus.
Vieno Sūduvos rajono ligoninės vadovas siūlė išgryninti principo
pinigai paskui pacientą esmę. Kaip yra mokinio krepšelis, taip
turėtų būti ir ligonio krepšelis. Tačiau lėšas administruoti privalėtų
ne kažkokie tarpininkai iš ligonių kasų, o pacientas. Tuomet žmogus
nebijos kreiptis į kokybišką paslaugą teikiantį valstybės išlaikomą
ar privatų gydytoją. Tik valdžios vyrai pasijus esantys ne prie
ko...
© 2006 XXI amžius
|
