Vyskupų Sinodo siūlymai gyvybės kultūros plėtrai

Mindaugas BUIKA

Nepritarta aborto legalizavimui

Pasibaigusioje antrojoje Afrikai skirtoje Vyskupų Sinodo asamblėjoje patvirtintame ir popiežiui Benediktui XVI įteiktame siūlymų sąraše dėl baigiamojo dokumento rengimo, plačiai paliesti gyvybės, šeimos, kūrinijos apsaugos klausimai. (Beje, iki šio pontifikato Vyskupų Sinodo asamblėjų siūlymai nebūdavo viešai skelbiami – tik dabartinis Šventasis Tėvas rekomendavo juos išviešinti. Todėl jau nuo 2005 metų visų vykstančių Sinodo asamblėjų siūlymai publikuojami Vatikano informacinėje tarnyboje ir su jų sąrašais gali susipažinti kiekvienas to pageidaujantis.)

Spalio 25 dieną pasibaigusio Vyskupų Sinodo tėvų 20-ajame siūlyme kalbama apie vadinamojo „Maputu protokolo“ 14-ąjį straipsnį. 2003 metais Mozambiko sostinėje Maputu buvo priimtas Afrikos moterų teisių chartijos dokumentas (labiau žinomas „Maputu protokolo“ pavadinimu). Minėtame straipsnyje kalbama apie aborto legalizavimą. Iki šiol beveik visose Afrikos valstybėse negimusių kūdikių žudymas yra draudžiamas, išskyrus tuos atvejus, kai kyla pavojus motinos gyvybei. Afrikos Sinodo dalyviai pažymi, kad „Maputu protokolo“ 14-ojo straipsnio nuoroda į moters „reprodukcines teises“ su galimybe daryti medicininį abortą prieštarauja Dievo valiai, kadangi pirmutinė teisė yra teisė į gyvybę. Vyskupai primena, kad Bažnyčia smerkia abortą, kaip sunkų nusikaltimą ir skelbia, kad žmogaus gyvybės vertė ir orumas turi būti apsaugotos nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties. Sinodo tėvai paragino Afrikos Bažnyčią įgyvendinti visas priemones, kurios padėtų kūdikių laukiančioms moterims ir šeimoms, kad joms nereikėtų apsispręsti dėl aborto. Taip pat giriama Afrikos šalių vyriausybių drąsa, kad pastarosios įstatymais ir toliau draudžia abortus, nepaisant Vakarų šalių ir tarptautinių organizacijų spaudimo (netgi su grasinimais nutraukti paramą) juos legalizuoti.

Ugdyti gamtosauginį sąmoningumą

Vyskupų Sinodo asamblėjos 22-ajame siūlyme plačiai kalbama apie gamtosaugą. Priminę Šventojo Rašto reikalavimą, kad žmonės būtų jiems Dievo dovanotos kūrinijos globėjais, Afrikos vyskupai konstatuoja, jog dabar dažnai stebimas priešingas vaizdas: gamtiniai resursai neatsakingai eksploatuojami – tai ganytojai vadina žemės, mūsų motinos, bejausmiu naikinimu ir teigia, kad už tai yra atsakingas politikos ir verslo pasaulis, daugianacionalinės kompanijos, kurių prastai prižiūrimos naftos išgavimo ir kalnakasybos verslovės nuodija aplinką, žudo florą ir fauną bei sukelia beprecedentį derlingų plotų erozijos procesą.

Vyskupai primena moksliniais tyrimais patvirtintus perspėjimus dėl iškilusios grėsmės visai ekosistemai ir žmonijos išlikimui. To pasekmes jaučiame jau dabar: klimato kaita, globalinis atšilimas ir padažnėjusios stichinės nelaimės. Kad mūsų planetoje galėtų gyventi ir ateities kartos, reikia visų žmonių ir organizacijų išskirtinai atsakingo požiūrio. Todėl Afrikai skirta Vyskupų Sinodo asamblėja ragina vietines Bažnyčias ugdyti gamtosauginį sąmoningumą. Taip pat reikia stengtis įtikinti vyriausybių bei savivaldos vadovus, kad būtų stiprinamos teisinės priemonės aplinkos priežiūrai. Kartu kviečiama skatinti alternatyvių ir atsinaujinančių energijos resursų naudojimą, toliau plėtoti Afrikoje populiarėjančias medžių ir žolynų sodinimo akcijas bei vykdyti kitas ekologines priemones.

Pirmaeilis šeimos stiprinimo uždavinys

Kaip ir buvo galima tikėtis, Afrikos vyskupai išskirtinį dėmesį pastoracijoje skiria tradicinės šeimos globai ir stiprinimui. Sinodo asamblėjos 38-ajame siūlyme primenama šeimos dieviškoji prigimtis ir ji pati yra įvardijama, kaip gyvybės šventovė, Bažnyčios ir visuomenės pirminė ląstelė. Būtent šeimoje pirmiausia formuojama atleidimo, taikos, susitaikymo ir žmonių santykių darnos kultūra. Ganytojai pabrėžia, kad dabar visame pasaulyje, taip pat ir Afrikoje, tokiai svarbiai ir nepakeičiamai šeimos institucijai yra iškilusi grėsmė dėl abortų trivialiazavimo, motinystės nuvertinimo, santuokos sampratos iškraipymo, skyrybas skatinančios ideologijos, plintančio seksualinio palaidumo ir moralinio reliatyvizmo. Sinodo tėvai išvardija daugelį svarbių priemonių, kurias vietinės Bažnyčios turi neatidėliotinai įgyvendinti šeimos ir žmogiškosios gyvybės apsaugai. Pirmiausia – tai adekvati katechezė apie krikščioniškąjį šeimos supratimą, kuris dabar yra gerokai išblukęs – kartais netgi tarp praktikuojančių tikinčiųjų. Šeimos pastoracijai reikalingos konkrečios programos diecezijų ir parapijų lygmenyje, įskaitant pamaldų Dievo Žodžio klausymo („lectio divina“) skatinimą šeimose. Svarbus čia yra krikščioniškajai santuokai besirengiančių sužadėtinių, kaip pirmųjų ir svarbiausių būsimųjų savo vaikų auklėtojų, švietimas. Afrikos vyskupai skatina diecezijose steigti konsultacijas šeimoms ir stiprinti šeimų asociacijų pastoracinę globą.

Pastoracinė moterų, jaunimo ir vaikų globa

Sinodo asamblėjos 47-ajame, 48-ajame ir 49-ajame siūlyme kalbama apie socialinę ir pastoracinę pažeidžiamų visuomenės narių – moterų, jaunimo ir vaikų – globą. Sinodo tėvai smerkia Afrikoje dar paplitusius moterų išnaudojimo ir niekinimo atvejus, įskaitant sunkią našlių padėtį, dukterų antraeiliškumą turto paveldėjimo atžvilgiu. Taip pat primenami tokie piktnaudžiavimai, kaip mergaičių priverstinis apvesdinimas, jų genitalijų žalojimas, taip pat paplitęs sekso turizmas. Vyskupų konferencijos raginimas bendradarbiauti, kad būtų užkirstas kelias nelegaliai prekybai moterimis, kad jos galėtų prasmingiau įgyvendinti savo misiją Bažnyčioje ir visuomenėje.

Dėl didelio gimstamumo jaunimas ir vaikai sudaro Afrikoje žymiai didesnę gyventojų dalį nei kituose pasaulio kontinentuose. Tačiau čia jų išnaudojimas taip pat yra didžiausias, įskaitant sunkų darbą, rekrūtavimo į karinius dalinius bei menkesnes švietimo ir studijų galimybes. Todėl Sinodo tėvai kviečia nacionaliniuose episkopatuose kurti jaunimo ir vaikų reikalų komisijas (ir bendradarbiauti su kitomis institucijomis) jaunų žmonių globai ir lavinimui: Bažnyčia taip pat turi toliau vystyti jaunimo katechetinę-biblijinę formaciją, kad jauni žmonės taptų atsakingais visuomenės nariais, skatintų teisingumą ir taiką bei galėtų kritiškai vertinti žiniasklaidoje skleidžiamą gyvenimo nuostatų prieštaringumą.

Kova su alkoholiu ir narkotikais

Afrikai skirto Vyskupų Sinodo baigiamojo dokumento 53-iajame siūlyme svarstomas narkotikų ir alkoholio blogis, kuris labiausiai prisideda prie žemyno „žmogiškojo potencialo niokojimo“. Ganytojai primena su tuo artimai susijusias problemas – šeimos ardymą, sveikatos griovimą, pajamų eikvojimą, konfliktų ir nusikaltimų paplitimą, AIDS epidemiją. Bažnyčia griežtai smerkia narkotikų gamybą, prekybą ir vartojimą, taip pat ragina vyriausybes teisinėmis priemonėmis mažinti piktnaudžiavimą alkoholiu. Katalikiškajame jaunimo ugdyme svarbu lavinti nuosaikumą ir sąmoningumą požiūryje į alkoholį iki visiško susilaikymo nuo jo vartojimo. Jie taip pat primena pastoracinių programų, skirtų narkomanams ir alkoholikams svarbą, kartu su įvairiomis bažnytinėmis gydymo bei reabilitacijos priemonėmis. Svarbus yra ir darbas su šeimomis, pažeistomis alkoholizmo bei narkomanijos, kad būtų skatinamas jų atsinaujinimas ir susitaikymas. „Kunigai ir vienuoliai bei vienuolės turi entuziastingai rodyti gerą susilaikymo nuo alkoholio vartojimo pavyzdį“, – pabrėžia Vyskupų Sinodo tėvai.

© 2009 „XXI amžius“