|
Bandymas nutildyti gyvybę ginančią Lenkijos katalikų spaudą
Mindaugas BUIKA
Prieštaringi teismų sprendimai
Griežtų bažnytinių vertinimų susilaukė Lenkijos apygardos Apeliacinio teismo sprendimas palaikyti ankstesnį Katovicų teismo verdiktą populiariam katalikų laikraščiui Gosc Niedzielny, kuris turi atsiprašyti ir išmokėti kompensaciją už neva įžeidimą moters, siekusios pasidaryti abortą. Apie šį precedentą jau žinoma visoje šalyje, kadangi vieniša motina Alicja Tysiac dėl neteisingo gimdymo 2007 metais yra laimėjusi bylą prieš Lenkijos vyriausybę Europos žmogaus teisių teisme. Pagal 1993 metais Lenkijoje priimtą įstatymą motinai, laukiančiai kūdikio, jį žudyti (atlikti abortą) leidžiama tik išimtiniais išprievartavimo, rimto vaisiaus pažeidimo ar didelės grėsmės pačios motinos sveikatai atvejais. Jau du vaikus auginusiai A. Tysiac buvo įtarta, kad trečiasis gimdymas gali turėti neigiamų pasekmių jos regėjimui. Tačiau gydytojai pripažino, jog tai nėra pakankamai rimta priežastis negimusio kūdikio nužudymui ir moteriai nebuvo leista daryti aborto. Po gimdymo A. Tysiac šalies vyriausybę padavė į sekuliaristinėmis nuostatomis gerai žinomą Europos žmogaus teisių teismą (pakanka prisiminti šio teismo verdiktą, reikalaujantį iš Italijos mokyklų pašalinti kryžius), kuris pripažino, kad moteris buvo teisi, ir pareikalavo, kad Lenkijos vyriausybė išmokėtų jai 25 tūkstančių eurų kompensaciją ir teismo išlaidas (iš viso 39 tūkst. eurų).
Komentuodamas Europos tribunolo sprendimą, kurį nesėkmingai bandė apeliuoti Lenkijos vyriausybė ir kaip neteisingą kišimąsi pasmerkė šalies vyskupai, laikraščio Gosc Niedzielny redaktorius kunigas Marekas Gončarekas palygino negimusių kūdikių žudynes su nacių vykdytu Holokaustu. Nurodydamas į A. Tysiac bylą dvasininkas savo redakciniame straipsnyje pabrėžė, kad motina už draudimą nužudyti savo kūdikį reikalauja piniginės kompensacijos. Kitais žodžiais tariant, mes gyvename pasaulyje, kuriame motinai suteikiama premija už tai, kad ji labai norėjo nužudyti savo kūdikį, bet tai padaryti jai buvo uždrausta, rašė kunigas M. Gončarekas.
Už šį teiginį, kaip neva pažeidžiantį moters orumą ir gerą vardą, A. Tysiac laikraštį padavė į vietinį Katovicų teismą, kuris savo verdiktu pareikalavo nukentėjusiajai išmokėti naują kompensaciją ir leidinyje paskelbti viešą atsiprašymą. Byla toliau buvo nagrinėjama apygardos Apeliaciniame teisme, kuris, kaip minėta, kovo pradžioje palaikė Katovicų teismo nuosprendį. Nenorėdamas paklusti tokiam sprendimui ir įtardamas siekį teisiniu keliu apriboti katalikiškos spaudos laisvę, laikraščio redaktorius kunigas M. Gončarekas toliau bylinėsis Lenkijos Aukščiausiame teisme.
Kovo 5 dieną paskelbtame redakcijos pareiškime pažymima minėtos bylos Katovicuose vykusio teismo proceso nepriimtina metodika, savavališkas ir selektyvus iš (kunigo M. Kočmareko) straipsnio konteksto ištrauktų frazių sugretinimas, formuojant neigiamą įspūdį dėl neapykantos kalbos. (Beje, stebėtojai nurodo, kad abiem atvejais teisėjos buvo moterys, kurios neslėpė savo feministinių nuostatų, nutraukinėjo gynybos pasisakymus ir savo grimasomis bei komentarais iš anksto norėjo patvirtinti, kad Gosc Niedzielny bylą pralaimės.) Tai pavojingas precedentas, nes norima teisminiu keliu formuoti žurnalistinę nuomonę jautrioje etinių ir moralinių vertinimų srityje. Iš esmės tai yra rimtas suvaržymas ne tik žodžio laisvei, bet taip pat katalikų teisei dalyvauti viešuose debatuose, pastebi laikraščio redakcija.
Akivaizdi ideologinė konfrontacija
Taigi iš esmės eina kalba ne vien apie asmeninių A. Tysiac interesų gynimą, bet apie ideologinę konfrontaciją, kada, pasinaudojant vienu precedentu (kaip tai yra buvę ir kitose šalyse), Lenkijoje bandoma legalizuoti abortus. Kaip tik tą pabrėžė ir Katovicų arkivyskupas Damianas Zimonas, kuris sužinojęs apie Apeliacinio teismo nuosprendį pasakė: visa ta atmosfera, susidariusi byloje prieš Gosc Niedzielny, nurodo abortus remiančių sluoksnių aktyvumą jie nori pakeisti Lenkijos įstatymą bet kokia kaina.
Priminęs Dievo įsakymą Nežudyk ir tą faktą, kad abortai dabar yra tapę pagrindine mirties priežastimi Europoje, ganytojas pacitavo palaimintosios Motinos Teresės iš Kalkutos žodžius: šiandien didžiausias taikos griovėjas yra abortas (
) Jeigu mes sutinkame, kad motina gali nužudyti net savo kūdikį, tai kaip mes galime sakyti, kad žmonės nežudytų vieni kitų. Kristaus pastaba, kad tą, ką padarėte vienam iš silpniausių, Jam padarėte, taip pat patvirtina dar negimusio kūdikio apsaugos svarbą. Lenkijos vyskupų konferencijos atstovas ryšiams su žiniasklaida monsinjoras Juzefas Klochas taip pat įžvelgė aborto lobistų sutelktas pastangas Gosc Niedzielny laikraščio byloje ir priminė, kad krikščionybė yra meilės religija, kuri myli žmones nuo jų gyvybės pirmųjų momentų. Ši religija taip pat skelbia tiesą, kad ir kokia skaudi ji būtų.
Lenkijos katalikų žurnalistų asociacija paskelbė Katovicų apeliacinio teismo verdiktą smerkiantį pareiškimą, kuriame žurnalistai krikščionys raginami nesileisti būti įbauginami ir toliau rašyti apie aborto blogį. Mes laikome tą nuosprendį bandymu nutildyti katalikišką žiniasklaidą, o platesne prasme kaip nukreiptą prieš žodžio laisvę, teigiama minėtame pareiškime. Mes kviečiame visus žurnalistus, kurie remiasi krikščioniškomis vertybėmis, nebijoti rašyti tiesą apie abortą, apie abortus atliekančius asmenis ir apie šio XXI amžiaus Holokausto rėmėjus. Nei Katovicų apeliacinis teismas, nei Strasbūro tribunolas, nei visi kiti pasaulio teismai negali mums uždrausti abortą vadinti nusikaltimu.
Beje, tvirtos krikščioniškos nuostatos nekliudo savaitraščio Gosc Niedzielny populiarumui. Vasario mėnesį buvo pranešta, kad šis beveik 130 tūkstančių prenumeratorių daugiausia praktikuojančių katalikų turintis Katovicų periodinis leidinys aplenkė iki šiol pirmavusį kairuolišką Polityką ir tapo labiausiai skaitomu savaitraščiu Lenkijoje. Toks pasiekimas sunkios finansinės krizės sąlygomis yra iš tiesų įspūdingas. Redaktorius kunigas M. Gončarekas sako, kad jo vadovaujamas laikraštis ne tik palaiko dvasines ir moralines vertybes, bet ir skatina skaitytojų pasididžiavimą tuo, kad jie yra katalikai ir priklauso Katalikų Bažnyčiai.
© 2010 XXI amžius
|
