„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.2 (147)

2013 m. vasario 8 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Gyvybės gynimas Tikėjimo metų kontekste

Mindaugas BUIKA

„March for life“ („Žygio už gyvybę“)
vaizdai Vašingtono gatvėse

Nacionalinės maldos už gyvybę
budėjimas JAV sostinės katedroje

Bostono arkivyskupas kardinolas
Šionas O’Malis OFM Cap
kalbasi su gyvybės gynėjais
per naktinį budėjimą

Tarp žygio dalyvių – Sirakiuzo
(Niujorko valstija) vyskupas
Robertas Kaningamas

Kalba Bostono
arkivyskupas kardinolas
Šionas O’Malis OFM Cap

40-asis žygis ir novena

Vėl šimtai tūkstančių gyvybės gynėjų (įvairiais vertinimais nuo 500 iki 650 tūkstančių, daugiausia jaunų žmonių) šaltą žiemos dieną žygiuodami Jungtinių Amerikos Valstijų sostinės Vašingtono centrinėmis gatvėmis – tai didžiausia taikos laikotarpio demonstracija – protesto balsais paminėjo aborto legalizavimo metines. Šiemet tai buvo savotiškas „jubiliejus“, kadangi sukako 40 metų, kai 1973-iųjų sausio 22 dieną JAV Aukščiausiasis teismas savo verdiktu įteisino motinų įsčiose bręstančių kūdikių žudymą dar prieš jų gimimą. Dėl to dabar kasmet visoje šalyje didžiulės minios visų tikybų išpažinėjų, bet pirmiausia katalikiškojo jaunimo, dalyvauja „žygyje už gyvybę“ („March for Life“) su intencija, kad baisiausias infanticidas žmonijos istorijoje – abortų darymas – galiausiai būtų nutrauktas.

Sausio 25 dieną malda pradėdamas dar vieną milžinišką eiseną, nusitęsusią Konstitucijos prospektu iki Aukščiausiojo teismo rūmų, JAV vyskupų konferencijos gyvybės gynimo darbų komiteto pirmininkas, Bostono arkivyskupas kardinolas kapucinas Šionas O’Malis perskaitė popiežiaus Benedikto XVI tviterio tinkle pasiųstą sveikinimą: „Aš prisijungiu prie visų, žygiuojančių už gyvybę, ir meldžiuosi, kad ypač politiniai vadovai gintų dar negimusius kūdikius ir skatintų gyvybės kultūrą“. Deja, skirtingai nuo ankstesnio prezidento respublikono Džordžo Bušo, kuris kiekvienais metais pats kalbėdavo „March for Life“ mitinguose, dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas demokratas Barakas Obama neslepia palankumo abortų „teisei“. Ir dabar jų legalizavimo 40-ųjų metinių proga jis internete paskelbė trumpą pareiškimą, kad pirmenybę teikia ne kūdikio gyvybės apsaugai, bet „moters reprodukcinei laisvei“, nors ir pažadėjo siekti, kad (matyt, su kontraceptikų pagalba) abortų poreikis būtų minimalus.

Prisimenant abortų legalizavimo sukaktį, JAV vyskupai paskelbė specialią maldos noveną, kalbėtą nuo sausio 19 iki 27 dienos, kad tą devyndienį parapijose būtų apmąstomas fatališkas aborto poveikis bei meldžiama tautos, ypač rinktų pareigūnų, atsivertimo. Pristatydamas šią iniciatyvą kardinolas Š. O’Malis pabrėžė, kad aborto įteisinimui nebuvo jokio konstitucinio pagrindo, kad tai nėra kokia nors žmogaus teisė. Nuo 1973 metų, kai buvo priimtas Aukščiausiojo teismo sprendimas dėl „asmeninio pasirinkimo“, jau 55 milijardams kūdikių nebuvo suteikta galimybė gimti, ir tai yra baisus nekaltų gyvybių praradimas. „Aborto blogis atnešė neįsivaizduojamą skausmą, bet Jėzus siūlo mums gydymą ir atsinaujinimą. Jis atėjo ne tam, kad mus pasmerktų, bet kad išlaisvintų nuo mūsų padaryto blogio naštos, kad mes galėtume būti išgelbėti. Jo dieviškasis gailestingumas nežino ribų, todėl mums reikia prašyti atleidimo“, – nurodė kardinolas Š. O’Malis, kviesdamas melsti noveną, o atsinaujinimas turi skatinti meilę ir tarnavimą silpniausiems bet kokia kaina, nes tik taip galima įveikti „mirties kultūrą“ ir ugdyti žmogaus, sukurto pagal Dievo atvaizdą, vertą civilizaciją.

Abortas – vergystės forma

Kardinolas Š. O’Malis vadovavo tradicinei Nacionalinei maldos už gyvybę vigilijai, kuri visada vyksta „Žygio už gyvybę“ išvakarėse Vašingtono Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo katedroje. Pamaldos, kuriose dalyvavo 13–15 tūkstančių tikinčiųjų (visuose tos nakties budėjimo renginiuose šventovėje apsilankė iki 30 tūkstančių katalikų), buvo ne mažiau įspūdingos nei „March for Life“ eisena. Sausio 24-ąją celebruotų šv. Mišių įžanginėje procesijoje link Katedros altoriaus, užtrukusioje net 45 minutes, ėjo penki kardinolai, 42 vyskupai, 395 kunigai, 80 diakonų ir 520 seminaristų su daugybe jaunų žmonių, organizuotai į Vašingtoną atvykusių iš šalies diecezijose veikiančių katalikiškų aukštųjų mokyklų ir gimnazijų. Homilijos pradžioje kardinolas Š. O’Malis prisiminė 2012 metų rugpjūtį mirusią „Žygio už gyvybę“ įkūrėją 86-metę Neli Grei, kuri iki pat savo gyvenimo pabaigos vadovavo šiai masinei protesto prieš abortą organizacijai.

„Ji buvo įkvėpimo šaltinis man pačiam ir daugybei kitų, – sakė ganytojas, kuris N. Grei yra apibūdinęs kaip „Gyvybės evangelijos Žana d’Ark“. – Dabar ji meldžiasi už mus iš Amžinybės“. Kardinolas pabrėžė, kad N. Grei kovoje prieš abortą nedarė jokių kompromisų, laikydama įteisintą galimybę žudyti negimusį kūdikį dar viena vergystės forma, kai šeimininkas sprendžia jam priklausančio kito žmogaus, kaip savo daiktinės nuosavybės, likimą. Be to, aborto, kaip išpuolio prieš Gyvybės evangeliją, įteisinimas atveria kelią ir eutanazijos siekiui, nes „visuomenė, kuri leidžia tėvams žudyti savo vaikus, galiausiai ir vaikams leidžia žudyti savo tėvus“. Dar kartą priminęs, kad po aborto legalizavimo Jungtinėse Amerikos Valstijose jau nužudyta 55 milijonai negimusių kūdikių (tai galima palyginti su Italijos, Anglijos ar Prancūzijos gyventojų skaičiumi), kardinolas Š. Malis aiškino, kad „tokioje mirties kultūros terpėje Dievas visus mus šaukia būti gyvybės gynėjais“. Ypač dabar švenčiami Tikėjimo metai mus skatina „gilesniam atsivertimui, kad taptume Gyvybės evangelijos apaštalais naujojoje evangelizacijoje“.

Pasiremdamas tos dienos liturgijos Šv. Rašto skaitiniu apie nėščios Marijos apsilankymą pas kūdikio besilaukiančią giminaitę Elzbietą (plg. Lk 1, 39–45), kardinolas Š. O’Malis homilijoje kalbėjo, jog tokia „Gyvybės evangelija yra imperatyvas veikimui visiems Kristaus mokiniams“. Todėl reikia ne tik kuo didesnio visuomenės švietimo apie abortų žalą, bet ir savanorių darbo, padedant kūdikio besilaukiančioms vienišoms motinoms, kad jos atsisakytų nėštumo nutraukimo, kaip, neva, „neišvengiamo blogio“. Labai svarbu tinkamai sutvarkyti įstatymus, kad būtų nutrauktas negimusio kūdikio žudymo legalumas. Siekiant pakeisti žmonių, ypač išrinktų politikų, pažiūras, kad jie suprastų, jog abortas „nėra neišvengiamas blogis“, yra svarbus argumentų iškalbingumas. Mūsų uždavinys – pristatyti šią tiesą civilizuotai, sumaniai ir aiškiai, suvokiant, jog užjaučiantys Gyvybės evangelijos apaštalai yra tikri naujosios meilės civilizacijos kūrėjai“, – nurodė homilijoje Bostono arkivyskupas.

Atsivertusio šv. Pauliaus pavyzdys

Po visą naktį Vašingtono nacionalinėje bazilikoje trukusio Maldos už gyvybę budėjimo, kurio metu buvo adoruojama Eucharistija, kalbamas rožinis, vyko kitos liturginės apeigos ir giedojimai, o tūkstančiai jaunų žmonių galėjo priimti Susitaikymo sakramentą. Ryte vėl buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo Dalaso (Teksaso valstija) vyskupas Kevinas Farelas. Kadangi tą dieną (sausio 25-ąją) Bažnyčios liturgijoje buvo celebruojamas didžiojo apaštalo šv. Pauliaus atsivertimas, ganytojas homilijoje tai komentuodamas pabrėžė, kad šis istorinis įvykis teikia daug vilties gyvybės gynėjams. „Jeigu Jėzus ir jo Žodis galėjo pakeisti Pauliaus širdį (kuris iki atsivertimo buvo aršus krikščionių persekiotojas), tai gali pakeisti protą ir širdį tų, kurie dabar negerbia žmogaus gyvybės“, – sakė vyskupas K. Farelas. Kadangi pats Jėzus yra pažadėjęs, kad jo Žodis nugalės, gyvybės gynėjai turi pozityviai darbuotis ir melstis, kad jų balsas būtų įtikinamas ir žinomas, ypač išrinktiems lyderiams. „Mes neturime niekada pasiduoti, ir laimėsime“, – tvirtino ganytojas.

Jis priminė, kad gyvybės gynimo uždavinių aktualumas tampa labai suprantamas būtent Tikėjimo metų kontekste, nes, kaip yra pabrėžęs palaimintasis Jonas Paulius II savo enciklikoje „Evangelium Vitae“, kada „prarandamas Dievo pojūtis, stiprėja tendencija prarasti pagarbą žmogui, jo orumui ir gyvybei“. Todėl, jeigu norime pakeisti visuomenėje įsivyravusią „mirties kultūrą“, reikia atstatyti Dievą į mūsų gyvenimo centrą. Kaip tik to siekė ir popiežius Benediktas XVI, skelbdamas Tikėjimo metus savo apaštaliniame laiške „Porta Fidei“ ir pabrėždamas, kad „mums reikia atverti savo širdis, kad jos būtų paliestos ir perkeistos Dievo Žodžio malonės“. Beje, kad gyvybės gynimas yra svarbus Tikėjimo metų šventimo kontekste, patvirtina ir anksčiau Vatikane paskelbtas šių metų renginių kalendorius: birželio 16-ąją Romoje įvyks Tikėjimo metų Gyvybės dienos celebravimas su Šventuoju Tėvu. Šv. Paulius ir kiti apaštalai darbavosi kurdami ankstyvąją Bažnyčią pasaulyje ir kultūroje, kuri buvo visiškai priešiška Jėzaus mokymui, sakė homilijoje vyskupas K. Farelas, išvesdamas paraleles su dabartine sekuliarizuota visuomene.

„Palaimintasis Jonas Paulius II, kviesdamas mus kurti gyvybės kultūrą, žinojo, kad mes daugelį kartų atsidursime situacijose, kai valstybiniai įstatymai bus priešingi Dievo įstatymui; jis žinojo, kad mes būsime pašaukti išgyventi savo tikėjimą kultūrose, kurios bus priešiškos Evangelijai, – kalbėjo ganytojas. – Jonas Paulius II suprato, kad mes turėsime daryti viską, ką galime, kad pakeistume tuos įstatymus arba padarytume juos neveikiančiais, sukurdami mūsų bendruomenėse kultūrą, kuri instinktyviai tokius įstatymus arba tokią gyvenimo „filosofiją“ atmestų“. Tai yra darbas, į kurį mus kviečia ir popiežius Benediktas XVI šiais – Tikėjimo – metais. Žinant Jėzaus pažadą, kad jo Žodis vis tiek nugalės, reikia drąsiai liudyti ir skelbti Gyvybės evangeliją, neprarandant vilties, drąsiai įveikiant visus sunkumus ir iššūkius. Reikia sekti atsivertusio šv. Pauliaus ir šv. Petro pavyzdžiu: jie drąsiai skelbė Evangeliją tuometinės Romos ir Atėnų politikams bei intelektualams, kurie jų nenorėjo klausyti. Ir šie apaštalai su Dievo Žodžiu perkeitė pasaulį.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija