Rekordiškai gausus „Žygis už gyvybę“ Romoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius sveikina „Žygio už gyvybę“ dalyvius

Gyvybės gynėjai į trečiąją manifestaciją vėl rinkosi prie Romos Koliziejaus

Rekordinės 40 tūkst. gyvybės gynėjų eitynės buvo užbaigtos Vatikano Šv. Petro aikštėje

Šventasis Tėvas yra žinomas nuosekliu gyvybės gynimo skatinimu

Tarp kalbėtojų buvo ir Romos meras Džanis Alemanas

Romos „Žygio už gyvybę“ pagrindinė organizatorė Virdžinija Koda Nunsijantė

Jungtinių Valstijų gyvybės gynimo sąjūdžio „Live Action“ įkūrėja Laila Roz

Popiežiaus Pranciškaus dalyvavimas

Visi gyvybės gynėjai tarptautinėje plotmėje buvo maloniai nustebinti pirmojo popiežiaus Pranciškaus faktiško dalyvavimo jų svarbiausiame prieš abortus, negimusių kūdikių žudymą, nukreiptame renginyje – „Žygyje už gyvybę“. Tokia metinė masinė manifestacija, vis labiau populiarėjanti visame pasaulyje, gegužės 12 dieną Romoje buvo surengta trečią kartą ir čia tapo žinoma itališkuoju „Marcia per la Vita“ pavadinimu. Minėtąjį sekmadienį apie 40 tūkstančių gyvybės gynėjų, daugiausia jaunų žmonių, atvykusių ne tik iš visos Italijos, bet ir iš įvairių šalių, tarp kurių buvo žymių visuomenės veikėjų, politikų ir Bažnyčios ganytojų, susirinko prie istorinio Koliziejaus ir eisenoje žygiavo iki Šv. Petro aikštės, tikėdamiesi Šventojo Tėvo palaiminimo. Jų viltys buvo pateisintos, kadangi į aikštę šventadienio vidurdienio tradicinei „Regina Caecli“ maldai atvykęs Romos vyskupas tuoj pat atsiliepė į šią jam brangią akciją.

„Aš sveikinu visus dalyvavusius „Žygyje už gyvybę“, kuris šį rytą vyko Romoje ir kviesiu visus nuolat būti dėmesingus šiai labai svarbiai žmogiškosios gyvybės apsaugojimo nuo pat jos prasidėjimo problemai“, – kalbėjo popiežius Pranciškus. Jis paragino katalikus dalyvauti Romos parapijose vykstančiai parašų rinkimo akcijai paremiant „Vienas iš mūsų“ iniciatyvą, kad būtų užtikrinta žmogaus embrionų apsauga nuo juos naikinančių eksperimentų. Tokia akcija, siekiant surinkti milijoną parašų, kad klausimas būtų svarstomas Europos parlamente, dabar vyksta daugelio Europos šalių vyskupijose ir Lietuvoje. Šventasis Tėvas kalbėdamas pakvietė dalyvauti netrukus Romoje organizuojamame svarbiame Tikėjimo metų renginyje – „Evangelium Vitae dienoje“. Šiuo birželio 15–16 dienomis įvyksiančiu pasaulio katalikų gyvybės gynėjų sąskrydžiu bus stengiamasi pabrėžti, kad pagarba gyvybei nuo jos prasidėjimo iki natūralios pabaigos yra absoliučiai svarbi Naujosios evangelizacijos misijoje. Toje „Gyvybės evangelijos dienoje“ vyks mokslinės ir pastoracinės konferencijos, procesija su žvakėmis Romos gatvėmis, piligrimystė prie apaštalo šv. Petro kapo. Po šių paraginimų ir vidurdienio maldos suteikęs apaštalinį palaiminimą popiežius Pranciškus savo atviru automobiliu nuvažiavo prie Šv. Petro aikštės gale susirinkusių „Žygio už gyvybę“ dalyvių ir juos draugiškai pasveikino, sustiprino džiugų dalyvių nusiteikimą. „Toks Šventojo Tėvo artumas reiškia aukščiausią bažnytinį gyvybės gynimo pastangų pripažinimą, kad teisė gimti yra principas, dėl kurio negalima vesti derybų“, – sakė „Human Life International“ katalikiškos organizacijos Romos skyriaus vadovas monsinjoras Ignasijus Bareira (Ignacio Barreiro). Jis žiniasklaidai priminė, kad dabartinis popiežius, dar būdamas Argentinos sostinės – Buenos Airių – arkivyskupas kardinolas Chorche Marijus Belgoljas (Jorje Mario Bergoglio) pasižymėjo ryžtingu gyvybės gynimu, abortą pavadino „mirties bausme nekaltajam“ ir teigė, kad nors gyvybės gynimas yra pavojingas „vilkų pilnas kelias“, bet žengti juo privalu net iki galimos kankinystės. „Galbūt dėl to atsidursime teisme, galbūt dėl rūpinimosi gyvybe būsime užmušti. Bet turime prisiminti krikščionių kankinius, kurie buvo nužudyti, nes skelbė Jėzaus atneštą Gyvybės evangeliją. Ir Jėzus toms pastangoms suteiks stiprybės“, – kalbėjo viename 2005 metų Argentinos gyvybės gynėjų susitikime tuometinis kardinolas Ch. Bergoljas.

Demografiniai pokyčiai ir silpniausių teisės

Gegužės 12 dieną Romoje vykusia trečiaja „Marcia per la Vita“ manifestacija buvo paminėta liūdna 35 metų sukaktis, kai 1978-ųjų gegužės 22 dieną priimtu įstatymu Italijoje legalizuotas abortas. Gyvybės gynėjai primena, kad per tą laiką, nors Italijoje, palyginus su kitomis šalimis, abortų skaičius yra santykinai mažesnis, šalis prarado apie 6 milijonus negimusių kūdikių (palyginimui galima nurodyti, kad Lietuvoje per beveik 60 metų nuo aborto legalizavimo buvo nužudyta daugiau kaip 3 milijonai motinų įsčiose pradėtų kūdikių, beje, Lietuva turi net dvidešimt kartų mažiau gyventojų nei Italija). Pranešama, kad didžioji dauguma italų gydytojų (apie 70 proc., o Romos provincijoje netgi 86 proc.) atsisako daryti abortus sąžinės prieštaravimo pagrindu. Tačiau vis dėlto 61 milijoną gyventojų turinčioje šalyje kasmet (2010 metų statistika) atliekama apie 115 tūkstančių abortų, tai yra 8,5 abortų tūkstančiui 18–49 metų moterų. Šalies neigiami gimstamumo rodikliai, spartus senėjimo procesas (vidutinis Italijos moterų amžius jau 45 metai) kelia labai rimtą susirūpinimą. Dešimt Italijos moterų vidutiniškai pagimdo tik 14 vaikų, o tėvų kartos atstatymui reikalinga, kad jos pagimdytų bent 22 vaikus. Jau daugelį metų mirčių skaičius Italijoje pralenkia gimimų skaičių (2012 metų duomenimis, 9,06 gimimų ir 9,97 mirčių 1000 gyventojų), o bendrąjį šalies gyventojų skaičiaus spartų mažėjimą kiek sulaiko besitęsianti imigracija iš Afrikos ir kitų besivystančių regionų.

Romos „Žygio už gyvybę“ pagrindinė organizatorė Virdžinija Koda Nunsijantė (Virginia Coda Nunziante) gyvybės gynėjų tarptautinei žinių agentūrai Life Site News.com sakė, kad dramatiškos manifestacijos dalyvių skaičiaus augimas nuo 1000 prieš dvejus metus iki 15 tūkstančių praėjusiais metais ir dabar iki 40 tūkstančių yra patvirtinimas, kad Italijoje stiprėja susirūpinimas dėl abortų blogio. Tarp naujosios manifestacijos dalyvių iš Italijos ir viso pasaulio kaip ir praėjusiais metais pirmojoje eisenos eilėje žygiavo Romos meras Džanis Alemanas (Gianui Alemanno) ir amerikiečių kilmės Vatikano kardinolas Raimondas Berkas (Raymond Burke), vadovaujantis Bažnyčios aukščiausiam tribunolui – Apaštalinei Signatūrai. Čia pat buvo Džona Emanuela Mola, duktė prieš kurį laiką kanonizuotos gydytojos Šv. Džanos Beretos Molos (Gianna Beretta Mola), kuri atsisakė nutraukti nėštumą dėl vėžio ligos ir netrukus po gimdymo mirė. Daugiausia manifestacijoje dalyvavo parapijų grupės, atvykusios iš 45 Italijos miestų, vienuolinių institucijų, pilietinių organizacijų, politinių partijų, medikų ir žmogaus teisių gynėjų atstovai. Eitynėse dalyvavęs Italijos parlamento aukštųjų rūmų – Senato – pirmininkas Mauricijus Gasparis (Maurizio Gasparri) teigė, kad „gyvybės gynimas nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos yra kiekvieno lygio institucijų pareiga.

Organizacinio komiteto vadovė V. Nunsijantė Life Site News.com. sakė, kad šis žygis turi ypatingą prasmę ir dėl to, kad Roma yra krikščionybės centras, ir čia dalyvaujantys žmonės iš viso pasaulio yra žmonijos vieningumo ginant gyvybę ženklas. Be to, tai, kad „Žygio už gyvybę“ dalyviai renkasi prie Koliziejaus griuvėsių, yra labai simboliška. Senovės Romos persekiojimų laikais čia buvo žudomi nekalti žmonės, o „dabar yra kitokio pobūdžio persekiojimas prieš tuos (negimusius kūdikius), kurie savęs negali apginti“. Abortas bei kitoks infanticidas senojoje Romos imperijoje buvo praktikuojamas kaip „normalus“ dalykas, kai arėjus krikščionybei tai buvo pasmerkta kaip vergijos forma. Dabar tas žudymas vėl įteisintas įstatymu, ir mes, kaip sakė popiežius emeritas Benediktas XVI, turime ginti neginčijamas vertybes, nes „be teisės gimti nėra kito įstatymo“.

Viena iš pagrindinių manifestacijos „Marcia per la Vita“ užsienio kalbėtojų, Jungtinių Valstijų gyvybės gynimo sąjūdžio „Live Action“ įkūrėja Laila Roz (Lila Rose) džiaugėsi šio renginio tarptautiniu pobūdžiu. „Ne tik romiečiai, ne tik italai, ne tik europiečiai, bet ir žmonės iš viso pasaulio žygiuoja kartu rodydami solidarumą silpniausiųjų apgynimui“, – sakė jaunoji aktyvistė. Ji pabrėžė, kad „žmogaus teisės yra duotos Dievo, todėl Dievas yra tas, kuris vadovauja šiam mūšiui už gyvybę, nes myli visus ir kiekvieną“. Todėl nesvarbu, kokiai tautybei ar rasei priklausytų geros valios žmonės, visi jie turi rodyti solidarumą silpniausių asmenų (negimusių kūdikių) žmogaus teisių atstatymui.

© 2013 „XXI amžius“