„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.8 (153)

2013 m. rugpjūčio 23 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Pakilti iš priklausomybių liūno

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus, laimindamas
brazilų vaikus, ypač pabrėžė rūpinimosi
silpniausiaisiais svarbą

Šventasis Tėvas bendrauja su iš
priklausomybių besivaduojančiais
jaunais Rio de Žaneiro Šv. Pranciškaus
Dievo Apvaizdos ligoninės pacientais

Vizitas į Rio de Žaneiro ligoninę

Gyvybės kultūros ir blaivybės skatintojų didžiausio dėmesio popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo vizito į Braziliją ir dalyvavimo Pasaulinėse jaunimo dienose metu susilaukė apsilankymas Rio de Žaneiro Šv. Pranciškaus Dievo Apvaizdos (Sao Francisco de Assis na Providencia de Deus) ligoninėje. Šioje pranciškonų tretininkų 1985 metais įkurtoje ir jų administruojamoje medicinos įstaigoje yra gydomi nuo priklausomybių – narkomanijos ir alkoholizmo – kenčiantys pacientai, daugiausia jauni žmonės. Apsilankymu ligoninėje Šventasis Tėvas norėjo parodyti viltingą solidarumą nusprendusiems ryžtingai išsivaduoti iš šios blogybės, padėkoti medicinos darbuotojams ir sielovadininkams už suteikiamą pagalbą ir artimo meilę bei pabrėžti politikų ir visuomenininkų pareigą kovoti su narkotikų ir alkoholio plitimu. Beje, popiežius emeritas Benediktas XVI aplankydamas Braziliją 2007 metais irgi buvo nuvykęs į panašią įstaigą – brolių pranciškonų išlaikomą „Vilties ūkį“ (Fazenda de Esperanza), kuriame prasmingai darbuodamiesi gydosi jauni alkoholikai ir narkomanai.

Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, šiuo metu 3–5 proc. brazilų turi priklausomybę narkotikams, o alkoholizmas yra dar labiau paplitęs, ypač tarp vargingų žmonių. Panaši padėtis yra ir kitose Lotynų Amerikos šalyse, kurių vyriausybėse stiprėja klaidingas nusistatymas, jog galima dekriminalizuoti narkotikų asmeninį vartojimą ir netgi legalizuoti jų prekybą medicinos tikslams. Argentinos Aukščiausiasis teismas 2009 metais paskelbė veidmainišką sprendimą, kad žmonės negali būti persekiojami dėl asmeninio narkotinių medžiagų naudojimo, kadangi „subrendę asmenys yra laisvi priimti gyvenimo būdo pasirinkimus be valstybės įsikišimo“. Kitose kontinento šalyse, ypač Meksikoje ir Kolumbijoje, kur vyksta tikri narkotikų karai su organizuoto nusikalstamumo grupėmis, kurios užsiima narkotikų gamyba, prekyba ir kontrabanda į Šiaurės Ameriką ir Europą, kai kurie politikai viešai reiškia nuomonę, jog reikia legalizuoti narkotikų verslą, kadangi kova su mafijos karteliais valstybei tampa nepakeliama ir kasmet pareikalauja dešimčių tūkstančių smurto aukų. Paminėtina, kad popiežiui Pranciškui išvykus iš Brazilijos, kaimyniniame Urugvajuje pirmą kartą pasaulyje buvo legalizuota valstybinė prekyba rūkomuoju narkotiku – marihuana.

Kova su prekiautojais mirtimi

Bažnyčia ir moralūs visuomenės sluoksniai griežtai kritikuoja tokią tendenciją, kadangi narkotikų ir alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo liberalizavimas dar labiau žlugdo asmenų, šeimų ir socialinį gyvenimą, todėl griežtų kontrolės ir draudimo teisinių normų negalima atsisakyti, bet jas dar labiau griežtinti, kad toks tvirtas nusistatymas taptų aiškia visuotinės elgsenos norma su nepakantumu blogiui. Palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva 2001 metais Popiežiškosios sveikatos apsaugos sielovados tarybos direktyvose „Bažnyčia, narkotikai ir priklausomybė“ skelbiama, kad reikia priešintis visiems liberalizavimo projektams, o ryžtingą kovą su organizuotu nusikalstamumu papildyti reikiamu švietimu, auklėjimu bei pagalba siekiantiems išsivaduoti iš priklausomybės varžtų. Kaip tik tokias bažnytinio mokymo nuostatas išsakė ir popiežius Pranciškus liepos 24-osios pavakarę apsilankęs Rio de Žaneiro šiauriniame darbininkų kvartale įsikūrusioje Šv. Pranciškaus ligoninėje, kurioje gydomi šimtai jaunų narkomanų ir alkoholikų pasiaukojančiai dirbant medikams, savanoriams ir sielovadininkams. Džiugiai pasitiktas ir išklausęs pacientų ir juos globojančio personalo liudijimus, dalyvaujant Rio de Žaneiro arkivyskupui Žoao Oraniui Tempestai (Joao Orani Tempesta), kitiems ganytojams bei atsakingiems valstybės pareigūnams, Šventasis Tėvas šį medicinos centrą pavadino ypatinga žmogiškumo šventove. Jis priminė iškalbingą ligoninės šventojo globėjo atsivertimo pavyzdį: jaunasis Pranciškus, turtingo prekybininko sūnus, atsisako paveldėtų turtų ir pasaulio patogumų, kad taptų vargšu žmogumi tarp vargšų. Didžiosios vienuolijos steigėjas suprato, jog tikras džiaugsmas ir turtingumas ateina ne iš materialių dalykų turėjimo, bet iš sekimo Kristumi ir tarnavimo kitiems. Popiežius Pranciškus priminė ir kitą, gal mažiau žinomą faktą, kad šv. Pranciškus savo misiją pradėjo nuo baisia užkrečiama liga sergančio raupsuotojo apkabinimo, pabrėždamas, jog tikrasis brolis yra labiausiai kenčiantis žmogus. Beje, šį vardą pasirinkęs dabartinis Romos vyskupas savo apaštalinių kelionių ciklą kaip tik pradėjo birželį apsilankydamas Italijos pietinėje Lampedūzos saloje, kurioje telkiasi afrikiečiai pabėgėliai. Jis norėjo pabrėžti savo tarnystės prioritetą – rūpinimąsi labiausiai vargstančiais žmonėmis, kurie pirmiausia sudaro kenčiančio Jėzaus kūną. Tokia dvasia Šventasis Tėvas kalbėjo ir Rio de Žaneiro Šv. Pranciškaus ligoninės bendruomenėje: „Šiandien šioje vietoje, kur žmonės kovoja su cheminėmis priklausomybėmis, aš noriu apkabinti kiekvieną iš jūsų, nes jūs esate Kristaus kūnas – ir prašyti Dievo atnaujinti jūsų ir mano gyvenimo kelionę, turinčią vienintelį tikslą ir tvirtą viltį“. Jis apgailestaudamas paminėjo, kad daugelyje vietų nesiimama reikiamų priemonių dėl visuomenėje įsivyravusio savanaudiškumo, nors kova prieš narkotikų ir alkoholio plėtrą yra labai aktuali. Dėl to yra daug prekiautojų mirtimi, kurie siekia galios ir pelno bet kokia kaina.

Nesavanaudiška pagalba aukoms

Smurtą, kančias ir pražūtį sėjantis narkotikų ir alkoholio verslas reikalauja visuomenės ryžtingo pasipriešinimo. Priklausomybės narkotikams ir alkoholiui nepavyks sumažinti jų liberalizavimu, kaip yra siūloma įvairiose Lotynų Amerikos šalyse, aiškino popiežius Pranciškus. Reikia spręsti šias problemas suvaržant narkotinių medžiagų vartojimą ir skatinant didesnį socialinį teisingumą, auklėjant jaunus žmones, rūpinantis tais, kuriems ypatingai sunku, suteikiant jiems viltį dėl ateities. „Mums reikia žvelgti vienas į kitą mylinčio Kristaus akimis, išmokti apkabinti tuos, kurie patiria išbandymus, kad jie jaustų mūsų artumą, globą ir meilę, – sakė Šventasis Tėvas. – Bet to apkabinimo nepakanka: reikia įtikinti atsidūrusius priklausomybių tamsoje, kad jie gali vėl pakilti, kad tai įmanoma, nors labai sunku, reikia tik norėti“. Šis atsinaujinimo ryžtas yra būtinas sugrįžimui į normalų gyvenimą. „Bažnyčia ir daugybė žmonių yra jums artimi, tad žvelkite į priekį su pasitikėjimu“, – kvietė popiežius Pranciškus ligoninės pacientus. Ši atsinaujinimo kelionė gali būti ilga, bet joje ateitis užtikrinta, priešingai nei susiviliojimas žlugdančiomis iliuzijomis.

Šventasis Tėvas dar kartą pabrėžė nuolatinį savo mokymą, kad negalima leisti, kad iš sunkumus patiriančių žmonių būtų atimta viltis. Jie patys ir kiti turi tapti tokios vilties nešėjais, kokiais galima laikyti ligoninėje dirbančius medicinos profesionalus ir jų talkininkus dvasininkus bei savanorius. „Jūsų tarnystė yra brangi, ir atlikite ją su meile, nes tai tarnystė Kristui, kenčiančiam kartu su mūsų broliais ir seserimis“, – skatino popiežius Pranciškus. Jis priminė paties Jėzaus paskelbtą ir išganymui labai svarbią nuorodą – „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Plg. Mt 25, 40) – ir Kristaus palyginimą apie Gerąjį Samarietį (Lk 10, 29–35), nesavanaudiškai padėjusį plėšikų sunkiai sužeistam žmogui. Orūs praeiviai į jį pasižiūrėdavo ir nueidavo toliau, nes tai – ne jų reikalas, ir tik Samarietis sustojo ir ištiesė pagalbos ranką. „Brangieji draugai, tikiu, kad šioje ligoninėje pasakojimas apie Gerąjį Samarietį tampa iškalbinga tikrove, nes čia nėra abejingumo, tik rūpinimasis, nėra apatijos, tik meilė“, – sakė Šventasis Tėvas. Pabrėždamas Bažnyčios solidarumą su iš priklausomybių besivaduojančiais žmonėmis, jų šeimos nariais, jis daugiau kaip valandą trukusiame susitikime asmeniškai sveikinosi ir bendravo su pacientais ir juos gydančiais medikais, pašventino naują Šv. Pranciškaus ligoninės skyrių, pastatytą ir įrengtą Italijos vyskupų konferencijai suteikus finansinę pagalbą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija