„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.8 (153)

2013 m. rugpjūčio 23 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Ar lietuviai dažniau pritaria organų donorystei?

Rasa Pekarskienė

Šiemet Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iš Lietuvos ligoninių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių gavo 48 (pernai per pirmąjį pusmetį – 45) pranešimus apie nustatytą smegenų mirtį. Neatsiradus tinkamo recipiento, artimiesiems prieštaraujant donorystei ar dėl medicininių priežasčių 23 donorų organai nebuvo paaukoti transplantacijai. 25 donorai tapo efektyvūs (pernai per tą patį laikotarpį tokių buvo 15) – jų organai, artimųjų sutikimu, buvo persodinti ligoniams.

Donorystės ir transplantacijos procesas apima ir medicinines, ir nemedicinines sritis. Labai svarbi gydytojų reanimatologų motyvacija – jie yra pirmieji donorystės proceso dalyje, nes smegenų mirtis diagnozuojama reanimacijos skyriuje. Nuo jų priklauso, ar bus ši mirties rūšis identifikuojama. Tolesnis etapas priklauso nuo visuomenės informuotumo ir pritarimo donorystei: jei visuomenė pritars dovanoti mirusių artimųjų organus transplantacijai, tuomet šios operacijos vyks. Gydytojų chirurgų transplantologų misija – maksimaliai panaudoti visus dovanotus donorinius organus.

Per šešis šių metų mėnesius Lietuvos transplantacijos centruose Vilniuje ir Kaune jau yra atliktos 73 organų ir audinių persodinimo operacijos: 39 inkstų (4 – iš gyvo donoro), 7 kepenų, 24 ragenų, 2 širdies ir 1 širdies ir plaučių komplekso transplantacija. Per pirmąjį pusmetį paruošta 12 multiorganinių donorų (t.y. transplantacijai buvo panaudotas ne vienas donorinis organas). Daugiausia efektyvių donorų paruošė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – septynių donorų organai buvo persodinti recipientams. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė paruošė šešis ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos keturis efektyvius donorus.

Lietuvos transplantacijos centrams atsisakius priimti donorinius organus dėl jų kokybės ar nesant tinkamo recipiento, šeši donoriniai organai buvo išskraidinti į tarptautinę Eurotransplant organizaciją – donoriniai organai buvo transplantuoti kitose šalyse gyvenantiems recipientams: viena širdis, dvejos kepenys, du inkstai ir vieni plaučiai.

Širdies transplantacijos yra gyvybę gelbstinčios operacijos. Kasmet šio organo persodinimo operacijos laukia 20–30 recipientų, šio tipo transplantacijų penkerių metų vidurkis – septynios operacijos kasmet (2008–2012 m.). Šiais metais pusės (52 proc.) efektyvių donorų širdys nebuvo paimtos donorystei dėl per didelio donoro amžiaus. Lietuvos gydytojai transplantologai donorinę širdį transplantuoja, jeigu donoras yra ne vyresnis kaip 45 metai. Taip siekiama geriausių transplantacijos rezultatų. Kitais atvejais širdis nebuvo imama dėl donoro ir recipiento fiziologinio neatitikimo (didelis ūgio ir svorio skirtumas), nustatytų donorinės širdies ligų, infekcijų, artimųjų prieštaravimo. Užsienio šalyse širdis transplantacijai yra paimama ir iš vyresnių nei 45 metų donorų.

Pastarųjų penkerių metų laikotarpiu didėjo efektyvių donorų amžiaus vidurkis. 2008 metais jis siekė 46, 2010 metais sumažėjo iki 44 metų. Nuo 2011 metų donorų, kurių organai buvo panaudoti transplantacijai, amžius pradėjo didėti (49) ir šių metų birželį siekė 51 metus. Lietuvos statistiką lyginant su Eurotransplant duomenimis, šios tarptautinės organizacijos efektyvių donorų amžius padidėjo nuo 46 (2008 metais) iki 49 metų (2012 metais). Didėjantis donorų amžius siejamas su donorinių organų tinkamumo transplantacijai klausimu. Gydytojai transplantologai, būdami atsakingi už galutinį sudėtingo donorystės ir transplantacijos proceso etapą, turi kriterijų, kad operacija būtų maksimaliai sėkminga, tai – jauno donoro sveiki organai. Kitų šalių praktika rodo, kad transplantacijai yra naudojami ir vadinamųjų marginalinių donorų organai. Tai reiškia, kad ir vyresnio amžiaus žmonių organai (60–70 metų) nors ir su pokyčiais gali būti transplantuojami ligoniams, kuriems šios operacijos yra gyvybiškai būtinos.

Donorystės ir transplantacijos procesas – komandinis ir kompleksinis darbas. Donorystės viešinimo arba propagavimo etapas svarbus tuo, kad informuota visuomenė linkusi pritarti donorystei. Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai rengia viešas akcijas, skaito paskaitas kolektyvuose, vyksta į mokyklas. Tokių išvykų per pusmetį buvo bene pusšimtis, donorystės tema skambėjo 23 televizijos ir radijo laidose, rengiami informaciniai pranešimai žiniasklaidai (17), nuolat pildoma ir atnaujinama interneto svetainė www.transplantacija.lt, kviečiama diskutuoti socialiniame tinklapyje www.facebook.com.

 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija