„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.8 (165)

2014 m. rugpjūčio 15 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Kryžių kalno atlaiduose – apie gyvybės vertę ir šeimos kryžių

Įnešamas Pasaulio jaunimo dienų kryžius

Liepos 26–27 dienomis vyravęs karštis neišgąsdino maldininkų, vykstančių į tradicinius Kryžių kalno atlaidus. Gausiai rinktasi jau į šeštadienio vigiliją, kurią pamėgusios šeimos atvyksta su mažamečiais ir vyresniais vaikais; džiugiu entuziazmu pasipuošęs jaunimas atstovauja įvairioms mokykloms ir organizacijoms; ištikimybe tradicijoms ir ištvermingumu žavi vyresnio amžiaus maldininkai; jau keli metai iš eilės Kuršėnų parapijos gyvastingumą liudija jaunuolių grupė, visada su iškilmingai nešama vėliava, lydima savo klebono kun. Sauliaus Paliūno.

Vigilijai susirinkta 19 valandą prie popiežiaus šv. Jono Pauliaus II kryžiaus. Kryžiaus keliui vadovavęs Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis paskelbė maldos intencijas. Sutartinai melstasi už šeimas, už Šventąją Žemę ir Ukrainą.

Kryžiaus kelio stočių apmąstymai pradėti giesme „Kur augai tu, šventasis Kryžiaus medi“.

Viešpaties kančia atlaidų išvakarėse apmąstoma einant aplink Kryžių kalną. Čia pamažu randasi išdrožinėtos Kryžiaus kelio stotys – originalios tautodailininko Vytauto Ulevičiaus iš ąžuolo sukurtos. Nors balandį sulaukė 80-ojo gimtadienio, Vytautas žada Dievui laiminant užbaigti visas 14 stočių. Šiuo metu jos yra jau trys. Dvi iš jų vyskupas vigilijos metu pašventino.

Šiais metais Kryžių kalnas buvo ne tik maldomis apjuostas. Jaunimas iškilmingai nešė savo vienybės su Popiežiumi bei su visos žemės bendraamžiais simbolį – Pasaulio jaunimo dienų kryžių. Šiaulių ganytojas, sakydamas baigiamąją kalbą prie koplytėlės, kur popiežius Jonas Paulius II aukojo šv. Mišias, šį įvykį pavadino istoriniu, nes „praėjus lygiai trisdešimčiai metų po to, kai Popiežius padovanojo pasaulio jaunimui kryžių, jis, meldžiantis, buvo apneštas aplink Kryžių kalną“.

Sukalbėjus „Viešpaties angelą“ už žuvusius Ukrainoje, Šiaulių vyskupas skubėjo prie dar vieno – Gintaro Naudžiūno, piligriminių kelionių pėsčiomis į įvairias pasaulio šalis organizatoriaus – kryžiaus, kuris pastatytas dėkojant Dievui už dvi paskutines keliones. Tūkstančius kilometrų siekiančios piligriminės kelionės, anot G. Naudžiūno, įmanomos tik todėl, kad yra nešamas kryžius.

Liepos 27-ąją, sekmadienį, švęsta pagrindinė atlaidų diena. 11 valandą prasidėjo piligriminis žygis iš Šiaulių Katedros į Kryžių kalną. Jam vadovavo Šiaulių vyskupas E. Bartulis. Piligrimai pasikeisdami į Kryžių kalną nešė Pasaulio jaunimo dienų kryžių. 15 valandą aukotos šv. Mišios. Eucharistijai vadovavo Apaštalinis nuncijus arkiv. Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), koncelebravo Lietuvos ir Latvijos vyskupai: Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir vyskupas augziliaras Genadijus Linas Vodopjanovas OFM, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, benediktinų abatas, Šiaulių vyskupijos kunigai. Į atlaidus susirinko tikintieji iš visos Lietuvos, dalyvavo vienuoliai ir vienuolės, buvo ir Seimo narių, Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas ir miesto meras Justinas Sartauskas. „Šie Šeimos metai mus visus sujungia, suvienija. Melsimės ypač už šeimas, kad jos būtų tvirtos, ištikimos ir šventos“, – sakė Šiaulių vyskupas. Pamokslą sakė Vilniaus arkivyskupas G. Grušas: „Šiais Šeimos metais pamąstykime apie šeimų kryžius ir kryžių šeimos gyvenime“, – sakė arkivyskupas. Anot Ekscelencijos, Kryžius, kaip pasiaukojančios meilės ženklas, tampa ne tik tinkamas, bet esminis paženklinti santuoką ir šeimos gyvenimą. Kryžius šeimoje byloja, kad ten, kur yra nuodėmė, Kristaus meilė gali sugrąžinti gyvenimą. Dėl mūsų žmogiško silpnumo visi esame nusidėjėliai, o nuodėmė ir jos pasekmės neaplenkia nė vienos šeimos. Įvairios ligos ir nelaimės, skyrybos ir patiriami ekonominiai sunkumai – kiekvienai šeimai duotas savas kryžius. Kryžius primena, kad Kristus mirė ir prisikėlė ne kad mus pasmerktų, bet kad išgelbėtų. Ir mes esame kviečiami atleisti, susitaikyti, melstis vieni už kitus, padėti nešti kryžių kitam. Kryžiaus nešimas ir mirtis sau šeimoje tampa ypač aktualūs, kai į mūsų namų židinį ima veržtis mirties kultūros ženklai. Esame įvairiausiais balsais gundomi įsileisti mirties dvasią į savo šeimų gyvenimą. Žalingi įpročiai bei kitus žudantys sprendimai pristatomi kaip geriausia išeitis iš patiriamų problemų ir kančių. Didysis priešnuodis besiveržiančiai mirties kultūrai kaip tik yra save aukojanti meilė. Ar įteisinsime savižudybę? Ar leisime toliau abortuoti kūdikius, o gal tada žudyti ir ligotus naujagimius? Kas nuspręs, kuriuos žudysime? Ar ir mes prisidėsime prie minios, kuri reikalauja Kristaus, nekalto žmogaus, mirties? Skaudi istorija liudija apie masinį „nepatogių“ žmonių ir tautų naikinimą. Neleiskime istorijai kartotis. „Lai meilė Kristaus Kryžiui atranda vietą kiekvienuose namuose, kad atleidimas, gyvybės puoselėjimas, pasitikėjimas Dievu ir aukos dvasia, sekant Kristaus pavyzdžiu, suteiktų jėgų kiekvienai šeimai dalyvauti Prisikėlusio Kristaus gyvenime“, – linkėjo arkivyskupas G. Grušas, baigdamas pamokslą.

Apaštališkasis nuncijus arkiv. P. L. Kvintana savo kalboje išryškino Kryžiaus reikšmę. „Nuo tada, kai atvykau į jūsų šalį, esu labai paliestas to gausumo Viešpaties ženklų, ypač kryžių ir kenčiančio Viešpaties atvaizdų, arba Rūpintojėlių, esančių daugybėje vietovių… Galima sakyti, jog Kryžius turi labai ypatingą vietą jūsų istorijoje bei didelę reikšmę jūsų identitetui. Kryžius visai tautai ir Bažnyčiai buvo Dievo tautos palaiminimo versmė, žmonių susitaikinimo ženklas. Jis davė prasmę ir vertę kančiai, ligai, skausmui. Ir šiandien kaip praeityje kryžius palydi žmogaus gyvenimą. Kryžius yra meilės ir amžino gyvenimo Dieve ženklas“, – sakė nuncijus.

Po šv. Mišių Pasaulio jaunimo dienų kryžius ir ikona iškilmingai perduoti Latvijos delegatams.

Pagal Šiaulių vyskupijos informaciją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija