„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.4 (173)

2015 m. balandžio 17 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Ar apgirtusius žmones politikams lengviau valdyti?

Aurelijus Veryga

Man gal tik atrodo, kad visa tai jau teko matyti ir išgyventi.

2009 metai. Artėjantis draudimo prekiauti alkoholiu kioskuose įsigaliojimas. Sutelktos socialdemokratų pajėgos ir draudimas perkeliamas į 2012 metus.

2011 metai. Artėjantis alkoholinių gėrimų reklamos draudimas. Greiti, gerai koordinuoti, brangiai apmokami veiksmai, kad būtų spėta pakeisti įstatymą iki jam įsigaliojant. Argumentai griežti, net geopolitiniai. Draudimas atšaukiamas negrįžtamai.

2015 metais artėja draudimo prekiauti alkoholiais gėrimais degalinėse įsigaliojimas. Socialdemokratai Juras Požėla, Andrius Palionis, Eduardas Šablinskas registruoja įstatymo pataisą, kuri nukeltų draudimą iki 2019 metų.

Taip ir tęsiasi sąmoningi žaidimai, tampantys savotiška politikos formavimo tradicija. Seimo nariai nuolat siūlo įvairius sprendimus, kurie būtų priimami tam, kad nusiramintų niekaip nenurimstančios nevyriausybinės organizacijos, medikai ir mokslininkai, kad būtų galima pasiteisinti prieš visuomenę, kad alkoholio vartojimo klausimai šalyje sprendžiami.

Kai ateina sprendimo įsigaliojimo laikas, jis sutelktomis pastangomis atšaukiamas ar perkeliamas jo įsigaliojimo terminas. Tai sukuria nesibaigiančio darbo ir veiksmo įvaizdį, o iš to veiksmo yra tik labai daug viešų diskusijų, kalbų ir kaltinimų verslo žlugdymu, o realių naudingų šalies ekonomikos ir socialinės gerovės pokyčių nėra.

Panaši situacija kartojasi ir dabar. Degalinių operatoriams susirūpinus, kad jie praras savo pajamas iš prekybos alkoholiniais gėrimais, Seimo nariai labai geranoriškai ir įsijausdami į skriaudžiamo verslo padėtį iš karto ėmėsi veiksmų. Buvo pateikti net skaičiai, kad degalinėse parduodama apie 2 proc. visų alkoholinių gėrimų, kad tai uždraudus labai išaugs nelegali prekyba alkoholiu, kuri esą ir dabar yra labai didelė.

Tuos 2 proc., net jei jie visi be išimčių pereitų į nelegalią rinką, vargu ar būtų galima vadinti reikšmingu nelegalios rinkos augimu. O ta neapskaityta alkoholio rinka Lietuvoje sudaro maždaug 6 proc. Todėl net ir teoriškai, nelegali rinka galėtų išaugti iki 8 proc. Be to, ne viename ekspertų susitikime Vidaus reikalų ministerijos struktūrų atstovai aiškiai pabrėžė, kad skirtingai nei tabako gaminiai nelegalus alkoholis Lietuvoje nėra reikšminga problema.

Už širdies griebia nuoširdus Seimo narių susirūpinimas kaimo žmogumi. „Daugelyje miestelių degalinės yra likusios vienintelės vietos, kur žmonės gali legaliai įsigyti alkoholio“, – agentūrai BNS teigė J. Požela. Įdomu, ar su tokiu pat lygiu rūpinamasi, kiek kaimuose yra užtikrintas susisiekimas autobusais su rajonų centrais, kur žmogui reikia nuvykti pas šeimos gydytoją, kokia galimybė tuose miesteliuose naudotis bibliotekomis, pažiūrėti filmą ar spektaklį kultūros namuose, gauti gydymą priklausomybių turinčiam asmeniui. Gerai prisimenu politikų „rūpestį“ ekonominės krizės metu, kai buvo siūloma piginti alkoholį, nes praradę pajamas žmonės nebeišgali jo nusipirkti. Visa tai vyksta šalyje, kuri Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) yra paskelbta trečiąja pasaulyje pagal suvartojamo alkoholio kiekį, tenkantį vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui.

Siūlymai vis ką nors atidėti geresniems laikams nuolat registruojami nepaisant to, kad pirmasis LR Alkoholio kontrolės įstatymo sakinys teigia: „Šio Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui...“ Jei prekybos alkoholiu degalinėse termino pratęsimas kaip nors prisideda prie šio tikslo, žemai lenkiu galvą. Jei ne, tai tokie siūlymai tiesiog prieštarauja įstatymo tikslui.

Tai tolygu Baudžiamajame kodekse numatyti premijas ir būsto įsigijimo lengvatas už prievartavimą ar žudymą. Visa tai vyksta, kai Lietuva jau turi detalią situacijos analizę ir jau savo, o ne kitų šalių patirtimi gali pasakyti, kad alkoholinių gėrimų apribojimai sumažino jų vartojimą, ligų ir mirčių skaičių ir beveik neturėjo įtakos nelegaliai rinkai. Šiems tyrimams atlikti valstybė skyrė finansinius ir administracinius resursus, tačiau mieliau yra vadovautis „VBS“ agentūros pranešimais, kuriuose teigiama, kad draudimais nieko išspręsti negalima.

Įdomu, kad bangų „bananų respublikose“ nevengia kelti tokios save gerbiančios kompanijos kaip „Statoil“, kuri ir šį kartą neatsiribojo nuo gana apibendrintų šio sektorius atstovų išvedžiojimų apie skaudžias netektis nelikus alkoholio degalinėse. Skandinavijoje prekyba alkoholiu degalinėse skamba šventvagiškai.

Prieš keletą metų ši kompanija šantažavo Lietuvos politikus dėl naktinių apribojimų ir po paviešinimo Norvegijos žiniasklaidoje atsiprašė ten, tik ne Lietuvoje. Neseniai estams teko su šia kompanija aiškintis santykius net teismuose. Tiesa, estai sugebėjo apginti savo piliečių sveikatos interesus. Kaip spaudimas bus daromas Lietuvoje, galime tik paspėlioti.

Jei jau pageidaujate, šiek tiek geopolitikos. Nežinau, kiek atidžiai stebite įvykius Rusijoje, tačiau jei esate atidūs, turėjote pastebėti, kad kol situacija Rusijoje buvo santykinai stabili ir visuomenė nekėlė didesnės grėsmės ten esančiai valdžiai, alkoholinių gėrimų prieinamumas buvo nuolat mažinamas, apribota reklama, didinamos kainos. Dabar, kai kyla reali visuomenės nepasitenkinimo ir bruzdėjimų grėsmė, degtinė piginama. Galima tik paspėlioti, kodėl. Oficialiai teigiama, kad dėl krizės, bet prisiminus du ilgesnį laiką trukusius reikšmingus mūsų tautos prablaivėjimus (vysk. M. Valančiaus laikais ir M. Gorbačiovo antialkoholinės politikos metu), po jų sekė labai reikšmingi valstybės kūrimosi ar atsikūrimo reiškiniai. Manau, Rusijos strategai šias pamokas tikrai išmoko. O kokias pamokas išmoko mūsų politikai ir kam šiandieninėje geopolitinėje situacijoje reikalingi girti ir situacijos nesuvokiantys, bet labai lengvai per rinkimus perkami girtuoklėliai?

http://blaivus.blogspot.com

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija