„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.12 (181)

2015 m. gruodžio 18 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Gailestingumo jubiliejus ir Atgailos sakramentas

Popiežius Pranciškus iškelia Viešpaties artumo patyrimą išpažintyje

Mindaugas Buika

Šventasis Tėvas klauso jaunų žmonių
išpažinčių per Pasaulines Jaunimo dienas
Brazilijos mieste Rio de Žaneire

Panašiai kaip besibaigiančių Pašvęstojo gyvenimo metų vaisiai kiekvienos parapijos ir vyskupijos bendruomenėje pirmiausia bus matomi iš pašaukimų į vienuolinį gyvenimą ir kunigystę gausos, taip prasidėjusių Šventųjų gailestingumo metų sėkmę atspindės tikinčiųjų susibūrimo prie klausyklų gausa. Ne veltui Lietuvos vyskupai šių metų proga paskelbtame kreipimesi primena, kad „Jubiliejiniais Gailestingumo metais popiežius Pranciškus ragina iš naujo atrasti ir patirti Atgailos ir Susitaikymo sakramento galią“. Apie tai pats Šventasis Tėvas rašo dar rugsėjo 1 dieną paskelbtame laiške kunigams, kurį aptarsime priede „Pro Vita“, kadangi paliečia svarbius gyvybės gynimo, ligonių ir neįgaliųjų globos ir kalinių sielovados klausimus.

Palankios sąlygos atlaidams

Laiške, kuris tiesiogiai adresuotas už Gailestingumo jubiliejaus renginių organizavimą atsakingam Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkui arkivyskupui Rinui Fizikelai (Rino Fisichella), popiežius Pranciškus pirmiausia aptaria šiems Šventiesiems metams skirtus atlaidus, kuriuos pelnydamas kiekvienas gali realiai patirti tikrąjį Dievo gailestingumą. Juk dangiškojo Tėvo švelnumas yra kone apčiuopiamas ir Jis pasirengęs apkabinti, atleisti ir visiškai užmiršti kiekvieną padarytą nuodėmę, jeigu ji nuoširdžiai išpažįstama atgailoje. „Atgailų gavimui, – rašo Šventasis Tėvas, – tikintieji yra kviečiami piligrimystei prie Šventųjų durų, kurios Gailestingumo jubiliejaus proga atsidarys ne tik keturiose didžiosiose Romos bazilikose, kaip būdavo iki šiol, bet kiekvienos vyskupijos katedroje bei kitose vietinio ordinaro paskirtose šventovėse, taip siekiant kuo geresnių sąlygų atsivertimui. Yra svarbu, – vėlgi laiške primena popiežius Pranciškus, – kad šis atsinaujinimo momentas pirmiausia būtų susietas su Atgailos sakramentu (išpažintimi) ir Šv. Euchristijos šventimu bei gailestingumo vertybės apmąstymu“. Siekiant atlaidų, yra būtinas Tikėjimo išpažinimas, malda už Popiežių bei intencijos, kurias jis neša savo širdyje, rūpindamasis Bažnyčios ir viso pasaulio gerove. Toliau tame laiške Šventasis Tėvas savo mintis nukreipia į tuos, kurie dėl įvairių pateisinamų priežasčių negalės žengti pro Šventąsias duris, kadangi bus tarsi prikaustyti prie savo buvimo vietų. Tai ypač svarbu sunkiems ligoniams, seneliams ir neįgaliesiems, kurie gali išgyventi savąjį ligotumą, kančią ir vienišumą, kaip patirtį artumo Viešpačiui, kuris savosios Kančios, mirties ir Prisikėlimo slėpinio patirtyje, rado karališką kelią, suteikiantį prasmę skausmui ir praradimui.

Minėti asmenys su tikėjimu ir džiaugsminga viltimi išgyvendami savųjų išbandymų laiką, priimdami Šv. Komuniją (kurią artimųjų rūpesčiu sielovadininkai gali pristatyti ir į namus), dalyvaudami šv. Mišiose (taip pat ligoninių ir globos namų koplyčiose) ir bendruomeninėje maldoje įvairių komunikacijos priemonių pagalba gali pelnyti Jubiliejinių metų atlaidus. Apmąstydamas jam pastoracijoje ypač rūpimų įkalintų asmenų, tų, kuriems laisvė apribota, padėtį, popiežius Pranciškus pastebi, kad pagal seną tradiciją įvairūs valstybiniai jubiliejai jiems visuomet suteikdavo teisinės amnestijos viltį. Bažnyčioje švenčiami Jubiliejiniai metai iškelia galimybę didžiajai dvasinei amnestijai, kuri skirta asmenims, kurie, nepaisant pelnytos bausmės, sąmoningai supranta padarytas savąsias klaidas, neteisingumą kitiems ir nuoširdžiai nori sugrįžti į visuomenę, išperkant kaltę garbingu pozityviu įnašu. Šventasis Tėvas linki, kad ir kaliniai šiais metais būtų apčiuopiamai paliesti Tėvo gailestingumo, To, kuris labiausiai nori būti artimas tiems, kuriems ypač reikia atleidimo. „Taigi, ir kaliniai šiemet galės priimti Jubiliejinius atlaidus su atitinkamu susitelkimu ir minėtų sąlygų įvykdymu įkalinimo vietų koplyčiose, o kiekvieną kartą žengimas per savosios kameros durų slenkstį, mintimis ir malda kreipiantis į dangiškąjį Tėvą, jiems taps ėjimu pro Šventąsias duris“, – aiškino popiežius Pranciškus. Taip Dieviškasis gailestingumas, gebantis perkeisti širdis, ir už kalėjimo grotų leis patirti dvasinį išsilaisvinimą iš blogio. Laiške primenama gailestingumo darbų kūnui ir sielai svarba Jubiliejaus atlaidų gavimui pagal dangiškojo Tėvo norą, kad Jo meilės galia ir atleidimo malonė neapeitų nė vieno, įsipareigojančio gyventi asmeniniu gailestingumu. Prasidėjusių Šventųjų metų atlaidus galima pelnyti ir mirusiems artimiesiems, su kuriais mes susieti paveldėtu tikėjimo ir meilės liudijimu. Todėl Gailestingumo jubiliejaus metu juos prisimindami švęsdami Eucharistiją, pasimelsdami už juos didžiajame šventųjų bendrystės slėpinyje, galime pasiekti, kad Tėvas juos išlaisvintų iš likusių kančių už padarytas klaidas ir priimtų į nesibaigiančią palaimą amžinybėje.

Aborto tragedijos išgyvenimas

Laiške popiežius Pranciškus paliečia ir pagarbos žmogaus gyvybei klausimą, kuris tikrai turėtų būti dabartinio Gailestingumo jubiliejaus minėjimo centre, nes „paplitęs bejausmis mentalitetas atvedė prie asmeninio ir visuomeninio abejingumo bei tikro jautrumo pradėtai gyvybei praradimo“, – pripažįsta Šventasis Tėvas ir sako, kad aborto, negimusio kūdikio žudymo, tragediją kai kas išgyvena labai paviršutiniškai, nesuvokia baisaus nuostolio, kurį atneša tokie veiksmai, kuriuos galima kvalifikuoti kaip nusikaltimą žmogiškumui, o pagal didžiulį mastą – tikram infanticidui. Tačiau daugelis kitų, nors ir patiria negimusio kūdikio netektį, kaip skaudų pralaimėjimą, mano, kad susidariusiomis aplinkybėmis neturėjo kito pasirinkimo. Galvodamas apie abortus dariusias moteris, popiežius Pranciškus laiške rašo, kad gerai supranta daugelio jų patirtą išorinį spaudimą tokiam sprendimui. „Aš žinau, kad tai – sunkus egzistencinis ir moralinis išmėginimas, – pripažįsta Šventasis Tėvas. – Esu sutikęs daug moterų, kurios iki šiol širdyje nešioja to kankinančio ir skausmingo sprendimo žaizdą. Tai, kas atsitiko, yra giliai neteisinga, tačiau jau vien tos tiesos supratimas gali padėti neprarasti tiesos“. Todėl net šioje ypač sunkioje nuodėmėje negalima paneigti Dievo atleidimo galimybės tiems, kurie gailisi, kai kreipiasi į sakramentinę išpažintį, kad nuoširdžia atgaila pasiektų susitaikymą su Dievu. Tokiu pagrindu popiežius Pranciškus laiške praneša, kad nusprendė šiais Jubiliejiniais metais visiems kunigams suteikti įgaliojimą atleisti aborto nuodėmę tiems, kurie gailėjimosi kupina širdimi asmeninėje išpažintyje siekia to gailestingumo.

Galima priminti, kad aborto darymas – negimusio kūdikio žudymas – pagal Bažnyčios kanonų teisę (1398 kanonas) užtraukia automatinę ekskomuniką, vadinamą latae sententiae. Ekskomunikuotam, faktiškai atskirtam nuo Bažnyčios asmeniui, pagal tą pačią kanonų teisę (1331 kanonas), be kita ko, draudžiama dalyvauti sakramentuose, taigi ir eiti sakramentinės išpažinties. Kad jis tai galėtų daryti, pirmiausia reikia atšaukti ekskomuniką. Tai yra vyskupo, kuris atitinkamus įgaliojimus gali suteikti ir kitiems kunigams, galioje. Tai, kad dabar, švenčiant Gailestingumo jubiliejų, pats Šventasis Tėvas tokius įgaliojimus ir galimybę suteikia visiems kunigams išpažintyje atleisti sunkiąją aborto nuodėmę, patvirtina jo pastoracinį rūpestį, kad kuo daugiau žmonių nebijotų prie klausyklų siekti susitaikymo su Dievu. Toks sprendimas, žinoma, jokiu būdu nesumažina aborto baisumo (be senaties termino), bet palengvina kelią tiems, kurie labai išgyvena dėl šio padaryto nusikaltimo, sakramentuose patirti Viešpaties meilę ir gailestingumą. Norisi priminti, kad ir šventasis popiežius Jonas Paulius II prieš 30 metų paskelbtoje enciklikoje „Evangelium Vitae“ kreipėsi į abortų skaudulį patyrusias moteris, kviesdamas jas atsiversti atgailai ir Susitaikymo sakramente siekti Dievo gailestingumo. Jis rašė: „Pagaliau suprasite, kad niekas nėra galutinai prarasta, ir pajėgsite prašyti atleidimo savo kūdikių, dabar gyvenančių Viešpatyje“. Toje enciklikoje reiškiama viltis, kad po skausmingos aborto patirties, susitaikiusios su Dievu moterys taps iškalbingiausiomis kiekvieno žmogaus teisės į gyvybę gynėjomis. Popiežius Pranciškus laiške ragina kunigus gerai pasirengti atgailos už abortą akivaizdai, kad penitentės jaustų tiek šiltą jautrumą ir supratimą, kvietimą apmąstyti negimusios gyvybės nutraukimo tragediją, nuorodą į tikro atsivertimo kelią, kuriame galima tikėtis dangiškojo Tėvo atleidimo.

Žingsnis link Šv. Pijaus X brolijos

Minėtame rugsėjo 1 dienos laiške Šventasis Tėvas pranešė apie dar vieną sprendimą, kuriuo skatinama kuo didesnė Atgailos sakramento plėtra: šiais, jubiliejiniais, metais jis įteisino išpažinčių atlikimą pas Šv. Pijaus X brolijos kunigus. Kaip žinia, ši prancūzų arkivyskupo Marselio Lefebvro (Marcel Lefebvre) įkurta ir dabar šveicaro vyskupo Bernaro Fele (Bernard Fellay) vadovaujama organizacija, kuri nepripažįsta Vatikano II Susirinkimo teisėtumo, jau nėra schizmoje su Katalikų Bažnyčia po to, kai 2009 metais popiežius Benediktas XVI atšaukė ekskomuniką jos vyskupams. Tačiau dėl iki šiol nesutvarkyto Šv. Pijaus brolijos dvasininkų statuso, jiems yra draudžiama pastoracija ir išpažinčių klausymas vyskupijose, kurių teritorijoje jos veikia. Todėl iki šiol tikinčiųjų atlikta išpažintis pas Šv. Pijaus brolijos kunigus, dalyvaujant jų vadovaujamose pamaldose, nebuvo galiojanti. Dabar, popiežiui Pranciškui priėmus sprendimą Gailestingumo jubiliejaus proga, kad Šv. Pijaus X brolijos draugijai priklausantys kunigai gali suteikti Atgailos ir Susitaikymo sakramentą visiems katalikams, pas juos atlikta išpažintis ir gautas nuodėmių išrišimas tampa visiškai teisėti. Šventasis Tėvas laiške pripažįsta, jog iš brolių vyskupų yra gavęs informaciją, kad Šv. Pijaus brolijai priklausančiose bendruomenėse yra stiprus tikėjimas ir sakramentinė praktika (ypač tai juntama sekuliarizuotoje Prancūzijoje), tačiau yra daug pastoracijos keblumų. „Aš tikiuosi, kad netolimoje ateityje bus rasti sprendimai ir dėl pilnos bendrystės su Brolijos kunigais ir jų vyresniaisiais“, – reiškė viltį popiežius Pranciškus. Atsiliepdama į šią žinią, Šv. Pijaus X brolijos vyresnybė suskubo paskelbti padėką Popiežiui už tokį tėvišką gestą. Ji patikino, kad šios organizacijos kunigai su atnaujintu dosnumu atliks savo pareigą klausyklose, sekdami šventojo Arso klebono atsidavimo pavyzdžiu visiems kunigams.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija