„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.3 (284)

2016 m. kovo 12 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Vyriausybę gaubia alkoholio pramonės šešėliai

Prof. Aurelijus Veryga

Vaidos Liutkutės nuotrauka

Vyriausybė paskelbė viešą konsultaciją dėl alkoholio problemų. Panašias konsultacijas skelbė ir Europos komisija, kuri sulaukė šimtų tūkstančių tabako pramonės pasamdytų „piliečių nuomonės“. Sunku pasakyti, ar taip bus ir Lietuvoje, bet tikėtis galima visko. Aš turiu pasiūlymą sumaniusiems šias konsultacijas su visuomene neapsiriboti tokios geros idėjos pritaikymu alkoholio problemos sprendimui. Siūlau daryti viešas konsultacijas, kai bus svarstomas valstybės biudžetas, ir paklausti, ar žmonės norėtų, kad būtų didinamas minimalus atlyginimas, senatvės pensija ir išmokos besilaukiančioms mamoms. Aš norėčiau. Ir kas iš to?

Jei klausiate, ar žmonės norėtų, kad alkoholio vartojimo problemos būtų sprendžiamos valstybėje, tai beveik visi pasakytų, kad taip. Jei paklausite, ar jie kiekvienas asmeniškai sutiktų mažiau vartoti alkoholio, atsakymų įvairovė būtų ženkliai didesnė.

Atrodo, kad Nacionalinė sveikatos taryba ir Pasaulio sveikatos organizacija Vyriausybei nėra joks rodiklis, nes, pastarosios manymu, reikia klausti tol, kol kas nors pasakys, kad politikams šioje kadencijoje nereikės pasikarti ant savo kaklaraiščio, priimant realias alkoholio kontrolės priemones, nes visuomenė nori švietimo, o ne kokių „talibaniškų“ draudimų.

Vyriausybės koridoriuose ir internetiniuose labirintuose cirkuliuoja „Lietuva be šešėlio“ siųstas dokumentas, už kurio kyšo alkoholio pramonės ir jos remiamo Lietuvos laisvosios rinkos instituto „ausys“. Ten „leitmotyvas“ nelabai keičiasi. Absoliuti duomenų dauguma išgalvota, pasiūlymai neturi jokios kitos, išskyrus pramonės norus atitinkančią logiką. Tik įdomu tai, kad šis raštas cirkuliuoja ir yra svarstomas, kai reakcija į ekspertinių organizacijų raštą bei mokslu grįsti pasiūlymai, išdėstyti Nacionalinės sveikatos tarybos, Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos kreipimesi, nesulaukia net formalaus atsako, jau nekalbant apie jų aptarimą.

Alkoholio gamintojai ir jų atstovai interviu su žurnalistais mekena kaip kokie „perkūno oželiai“, kad jie irgi nenori prasigėrusios Lietuvos, nes jiems reikia „atsakingų vartotojų“. Paklausti, ar pramonė mato savo indėlį į vartojimo mažinimą, pradeda kažką nerišliai „atrajoti“, sakydami, kad ir taip prisideda prie šalies gerovės, nes valstybė susirenka pinigus iš akcizo. Tik kaip jie prisideda, jei akcizą moka pirkėjas? Dar priduria, kad nereikia skubotų priemonių. Aš dar sakyčiau, kad realias kontrolės priemones reikėtų atidėti mažiausiai iki to laikotarpio, kol žmonės reguliariais reisais skraidys į mėnulį. O ir alkoholio vartojimas išnyks savaime, nes ten gerti nebus galima. Taigi, užuot draudus, reikėtų siūlyti greičiau vystyti kosminio turizmo programas šalyje.

Visiems konsultacijų ir „stebuklingų priemonių“ paieškų entuziastams noriu priminti, kad dar 1998 metais buvo priimtos Lietuvos sveikatos ir Valstybės alkoholio kontrolės programos, kuriose buvo numatytos efektyvios alkoholio kontrolės priemonės. Tačiau tų programų ne tik niekas nefinansavo, bet viską darė priešingai nei numatyta. Tokie veikėjai, kaip dabartinė LRS Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, padarė viską, kad alkoholis atsidurtų degalinėse. Per tą laikotarpį Alkoholio kontrolės įstatymas keistas tiek kartų, kad užkulisiuose jau buvo pradėtas vadinti Seimo narių „pageidavimų knyga“. Tuomet, drastiškai liberalizavus alkoholio kontrolę, jo vartojimas nesumažėjo, kaip kad norėtų įteigti „sveiko proto“ liberalai, o išaugo 130 proc. Kriziniu laikotarpiu dėl taikytų kontrolės priemonių ir alkoholio įperkamumo mažėjimo vartojimas buvo sumažėjęs trečdaliu ir tokiu pat lygiu sumažino mirčių ir kitų problemų skaičių. Šiuo metu augant gyventojų pajamoms, radus naujus efektyvius reklamos kanalus ir būdus, kaip apeiti kai kuriuos ribojimus, vėl atsidūrė rekordinėse aukštumose. Ir dabar net nesiruošiama mokytis iš praeities klaidų, o yra ieškoma „stebuklingų“ receptų numalšinti visuomenėje kylantį pasipiktinimą dėl visiško nesaugumo, kurį kelia beprasigerianti tos pačios visuomenės dalis.

Ir drambliui aišku, kad momentinių priežasčių, kodėl pradedama išgėrinėti, yra daug. Ir tikrai ne visos jos yra susijusios su kokiu nors konfliktu, darbo praradimu ar stresu. Didžioji žmonių dalis pradeda vartoti alkoholį pasilinksminimo tikslu, ir tik vėliau tai tampa problema. Iš vienos pusės, problema yra pačių žmonių problemos, dėl kurių, kaip teigiama, ir geriama, iš kitos pusės, yra pasilinksminimas ir per geras gyvenimas, dėl kurio geriama. Sukūrę laimės ministeriją, žmonių laimingų nepadarysime, o lozungai apie tai, kad reikia gerinti gyvenimą ir žmonės negers, yra niekuo nepagrįstos fantazijos. Reikėtų paklausti, ar į nelaimę patekusiam ir stresą patiriančiam žmogui geras alkoholio prieinamumas ir maža kaina padeda susimažinti stresą ir išspręsti gyvenimo problemas? O gal priešingai?

Viską padeda išsiaiškinti skaičiai. Juk didelis alkoholio vartojimas nėra kažkokia filosofinė sąvoka. Mes kalbame apie konkretų produktą ir jo litrus, kurie išgeriami ir vėliau tampa problema. Tai ir vartojimo mažinimas yra ne siekis, kad visi plūduriuotų nirvanoje, gerdami ir neturėdami problemų, o labai konkretus tikslas tam tikra apimtimi sumažinti realų suvartojimą. Pagal rekomendacijas jis turėtų mažėti maždaug tris kartus. Ar alkoholio gamintojai sutinka su tokiu tikslu? Ar su tuo tikslu sutinka jų akcininkai ir investuotojai? Jei jau žinote atsakymus, greičiausiai bus aiškus atsakymas į klausimą, kam reikia „ieškoti sliekų pažastyje“ ir klausinėti visuomenės, kaip mažinti alkoholio vartojimą. Dar paklauskite, ar visuomenės nariai norėtų jachtos su aikštele malūnsparniui, kad alga būtų kaip vokiečių gydytojo, o mokesčių nebūtų, kad vaikai lankytų prestižinę gimnaziją, kad maistas būtų ekologiškas, kad mokytojai būtų atsidavę savo darbui, kad automobilių kuras būtų pigus, kad visi turėtų prabangius automobilius ir t. t. Gal ir aš daug ko norėčiau. Tik kaip tai susiję su alkoholio vartojimu? Kada žmogus, kažką turėdamas, nenorėjo daugiau? Ar turtingi žmonės neserga alkoholizmu?

Kai teigiama, kad gamintojai tiesiog patenkina paklausą, darosi tiesiog keista, kad tokia didelė dalis žmonių tuo tiki. O gamintojų klausti apie tai, kaip mažinti jų gaminamo produkto vartojimą, yra tas pats, kaip klausti dešrų gamintojų, kaip žmones padaryti vegetarais.


Prof. Aurelijus Veryga yra Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, psichiatras

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija