Kodėl stebimės tuo, ką darome patys

Vieno nedidelio miestelio autobusų stotyje sėdi dvi garbaus amžiaus moterėlės. Matyt, laukia autobuso. Pro langą išvydusios atsvirduliuojantį gerokai įkaušusį vyriškį, jos šitaip pradeda viena kitai porinti:

– Na ir geria dabar žmonės!..

– Viešpatie, greitai visa Lietuva nusigers...

– O ką čia savo tokiame sunkiame krepšyje tempi? – klausia pirmoji.

– Ale vienoje parduotuvėje tokio pigaus vynelio gavau ir dar porą butelių nebrangios degtinės nusipirkau.

– Gal kokį balių kelsi?..

– Ne. Kaimynas žada malkas iš miško parvežti. Pastatysiu buteliuką degtinės, vynelio, gal pinigų mažiau beims...

Taigi, taip ir „vaišina“ lietuvis lietuvį buteliu, o po to patys rėkiame: „Žiūrėkite, Lietuva baigia nusigerti!..“ Negerkime patys, negirdykime kitų, ir Lietuva bus blaivi!..

Pranciškus Žukauskas

© 2017 „XXI amžius“