Negerk, broleli, nei pirmos, nei antros!

Girtavimas – vienas iš didžiausių nuopuolių, padaromų pasaulyje. Ne veltui Šventame Rašte yra įspėta: „Žiūrėkite, kad kartais jūsų širdys nebūtų apsunkintos girtuoklystės“. Tad sekmadieniais bažnyčioje suplikacijoje giedama: „Nuo bado, maro, ugnies ir karo gelbėk mus, Viešpatie“. Šv. Paulius rašo: „Daugelis, apie kuriuos aš jums dažnai kalbėjau, dabar gi su ašaromis sakau: elgiasi, kaip Kristaus kryžiaus neprieteliai... Jų dievas yra pilvas“. Mūsų tautos poetas Maironis eilėraštyje „Apsaugok, Viešpatie!“ rašė, kad girtuoklis „vieno Dievo nebemato, nes knistis dumbluose priprato...“ Būtina kiekvienam iš mūsų žinoti, jog alkoholis nėra mums būtinas. Tiesa, kai kurių vaistų be alkoholio nepagaminsi, tačiau tam tik nedaug tereikia. Daug žmonių esama visiškų abstinentų, kurie visą gyvenimą nevartojo ir nevartoja jokių svaigalų. Paplitęs šūkis: „Išgerk stiklelį ir parodyk dugnelį!..“ – didžiausia kvailystė, kokia tik begali būti! Čia netinka ir kitoks šūkis: „Būkime linksmi – pakelkime taures!..“ Tokiais kvailais pasakymais, paraginimais propaguojame girtuoklystę...

Kadaise pažinojau vieną labai išsilavinusį jaunuolį, kuris užaugo pas giminaičius, nes jo tėvai anksti mirė. Tie giminaičiai buvo girtuokliai, bet šis vaikinukas nepasidavė jų įtakai, kantriai siekė mokslo, nors jam buvo nelengva. Visi stebėjosi, kad šis jaunuolis nesileidžia giminaičių įtraukiamas į alkoholizmą. Jis išliko doras, tvarkingas, netgi universitete, kaip gabus studentas, gavo valstybės išlaikymą. Bet štai, baigus universitetą, jo buvęs kambario draugas ir bendramokslis su kuriuo jis praleido visus studijų metus, pasiūlė nueiti pavakarieniauti į restoraną. Nuėjo. Pasiūlė išgerti po taurę gero vyno...

– Išgerkime!.. Juk užbaigėme studijas, gavome diplomus, paskyrimus!.. Belieka tik visą tai „aplaistyti“!..

– Juk tu žinai, kad aš negeriu ir net negaliu pakęsti geriančiųjų!..

– Bet juk tiek metų gyvenome viename kambaryje, dalinomės vargais, rūpesčiais ir šiandieną, kai mūsų diplomai jau kišenėje, galime tą laimingą dieną „aplaistyti“?! Turime paskyrimus į skirtingas vietas ir dar taip toli būsime vienas nuo kito: tu lieki Žemaitijoje, o aš išvažiuoju į patį Aukštaitijos pakraštį: įsijungsime į darbus, kursime šeimas ir vargu ar kada nors besusitiksime... – įkyriai graudeno savo buvusį studijų draugą. Šis nebeatsilaikė, o išsiskyrimo graudulys palaužė visiškai negeriantį jaunuolį. Išgėrė. Ir dar ne po vieną taurelę išlenkė... Jau tada abu susigraudino...

Prabėgo daug metų. Ir ką gi? Paaiškėjo, kad abu buvę studijų draugai tapo alkoholikais, nutrūko jų draugystė ir abu neteko darbo. Tiksliau, abu tapo valkatomis benamiais...

Ar šio mano neišgalvoto rašinio pavadinimas neįspėja, kaip nelengva nepasiduoti alkoholizmui?.. O pasipriešinti alkoholio vartojimui šiandien itin reikalinga. Tad atsisakykime jau pirmos mums pasiūlytos taurelės!.. Nesvarbu, kokia „intencija“ mums tai būtų brukama!..

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Šilalė

© 2017 „XXI amžius“